Pirmadienis, 2024.07.22
Reklama

Į ligonines guldys dar atsargiau(1)

Audronė Puišienė | Šaltinis: pajurionaujienos.com | 2017-11-10 14:17:03

Kretingos rajono savivaldybėje įvykusiame posėdyje, kuriame dalyvavo rajono tarybos nariai, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Alfridas Bumblys bei jo pavaduotoja Vilma Stasiulienė įspėjo, kad Lietuvos Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija iškėlė tikslą į ligonines guldyti mažiau pacientų. Tų gydymo įstaigų, kurios į ligonines žmones guldo nesant būtinybei, laukia patikrinimai ir baudos.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialals. ©VLMEDICINA.LT archyvo nuotr.

Siūlė įvesti stebėjimo paslaugą

Numatyta, kad iki 2020 metų hospitalizacijos rodiklis 100 gyventojų turės būti ne didesnis, kaip 18, kai iki 2016 m. buvo 20.

TLK direktorius sveikatos priežiūros įstaigų vadovus, prieš guldant pacientus į ligonines, prašė pirmiausia pamąstyti, ar visos kitos galimybės išsemtos. Yra paslaugų, kurios galėtų būti teikiamos ne stacionare.

„Jei būtų mano valia, nustatytą hospitalizacijos rodiklį pasiekčiau bemat – Priėmimo skyriuje reikėtų įvesti stebėjimo paslaugą, pastatyti ne 2-3, o 20 lovų. Dėl įvairių ligų atvežti pacientai turėtų būti medikų stebimi per naktį. Iš ryto pažiūrėjus tyrimus, jei jie blogi, žmogus guldomas į stacionarą, jei geri, važiuoja namo “, – sakė direktorius.

Anot A. Bumblio, geriausias pavyzdys galėtų būti Tauragės savivaldybėje, kur pacientų būklės stebėjimo rodiklis 1 tūkst. gyventojų – 106. Dėl to ir hospitalizacijos rodiklis šioje gydymo įstaigoje tik vienu punktu aukštesnis už siektiną iki 2020 m.

„Kažin, ar geras siekis į ligonines guldyti kuo mažiau žmonių, pavyzdžiui, kad ir plaučių uždegimu susirgusių? Namų sąlygomis besigydant kai kurie ir numirti gali“, – suabejojo rajono tarybos narys Valerijonas Kubilius.

Savo nuomonę išsakė TLK vadovas. Anot jo, pagal hospitalizuojamų žmonių skaičių Kretingos rajonas užima trečią vietą po Šilutės ir Skuodo rajonų.

„Pažiūrėjęs į rodiklius, nustebau, kodėl tiek daug pacientų guldoma į Skuodo ligoninę. Kontrolės skyrių paprašiau surinkti duomenis. Ir štai kas išlindo: daugiausiai hospitalizuojama dėl prieširdžių virpėjimo, infarkto ir nenustatytos kilmės pneumonijos. Pradėjom tikrinti Pirminės sveikatos priežiūros centrą, ar buvo diagnozuotos šios ligos, ar padaryti visi reikalingi tyrimai, tarp jų elektrokardiogramos, rentgenas. Milžiniškus kiekius pacientų kortelių peržiūrėjom. Po to tikrinom, kaip tie žmonės gydomi stacionare, ar pasitvirtino galutinės diagnozės. Išryškėjo rimtų dalykų – pavyzdžiui, į ligoninę buvo guldoma ištisomis šeimomis, nustatytos pneumonijos, nors net tyrimai nepadaryti“, – teigė A. Bumblys.

Tikrins ir kretingiškius

Anot direktoriaus, dėl prieširdžių virpėjimo daugiausiai pacientų į stacionarą atveža greitosios medicinos pagalbos felčeriai. „Dėl to neturim priekaištų, sudėtinga užčiuopti infarktą, medikai nenori rizikuoti. Bet daugeliu atvejų infarkto diagnozė nepasitvirtina, o pacientas vis tiek 7 dienas, kol išrašo, guli ligoninėje. Įstaigai tai kainuoja nemenkus pinigus“, – tvirtino direktorius. Jis papasakojo apie atliktą tyrimą Šilutės ligoninėje, kur ypač daug pacientų buvo hospitalizuota dėl radikulito. „Nesuprantami dalykai – žmonės guli ligoninėje, nors gydymo taktika nė kiek nesiskiria nuo to, kokia būtų pirminiame sveikatos priežiūros centre – leidžiami tie patys nuskausminamieji vaistai, kaip gydantis ambulatoriškai“, – teigė A. Bumblys. Už grubius tvarkos pažeidimus ir neatsakingą darbą Šilutės ligoninei TLK nuskaičiavo 50 tūkst. eurų.

A. Bumblys teigė, jog dėl didelio skaičiaus pacientų, hospitalizuotų susirgus pneumonija ir esant prieširdžių virpėjimui, ateis eilė patikrinti ir Kretingos gydymo įstaigas. „Gink Dieve, nesakau, kad žmogų guldyti į ligoninę yra blogis, jei tikrai būtina. Nėra ko bijoti, jei elgiamasi buvo teisingai, pagal reikalavimus“, – sakė TLK direktorius.

Daugiausia – dėl pneumonijos ir prieširdžių virpėjimo

Lietuvos mastu hospitalizacijos rodiklis 100 gyventojų yra 19, o Kretingos rajono savivaldybėje – 22, tai yra dviem punktais didesnis už iki 2016 m. nustatytą ir keturiais punktais didesnis už siektiną rodiklį iki 2020 m. Apie 73 proc. žmonių į ligoninę paguldyta dėl būtinosios medicinos pagalbos. TLK atstovai abejojo, ar tikrai tiek pacientų guldyti reikėjo, kai Lietuvos mastu šis rodiklis vidutiniškai siekia 40 proc.

Pasak TLK vadovų, 2016 m. 16 proc. pacientų į Kretingos ligoninę paguldyta dėl kraujo apytakos sutrikimų, 15 proc. – dėl virškinimo sistemos ligų, 14 proc. – dėl kvėpavimo sutrikimų, dalis – dėl kaulų ir raumenų sistemos ligų, taip pat – dėl nervų, nėštumo patologijos, inkstų ir šlapimo takų susirgimų, dėl kepenų, tulžies latakų bei kasos ligų, odos infekcijų.

Dėl pneumonijos Lietuvos mastu 1000 gyventojų tenka vidutiniškai 7 hospitalizacijos, o Kretingoje – daugiau kaip dvigubai, tai yra 1000 gyventojų – 16 hospitalizacijų. Apie 89 proc. gyventojų dėl šios ligos guldoma į Kretingos ligoninę, 5 proc. – į Klaipėdos universitetinę, 3 proc. – į Klaipėdos respublikinę, 2 proc. – į vaikų ligonines.

Dėl prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo Lietuvos mastu 1000 gyventojų tenka 6 hospitalizacijos, Kretingos savivaldybėje taip pat dvigubai daugiau negu šalies vidurkis. Praėjusiais metais dėl prieširdžių virpėjimo 73 proc. žmonių paslaugas gavo Kretingos, 23 proc. – Klaipėdos Jūrininkų, 4 proc. – kitose ligoninėse. Daugiausia pacientų dėl prieširdžių virpėjimo paguldyta nukreipus Salantų pirminės sveikatos priežiūros centrui.

Kretingoje mažiau negu Lietuvos vidurkis suteikta ambulatorinių konsultacijų. Trūksta pulmonologo, kardiologo, dermatovenerologo, neurologo, oftalmologo, LOR specialisto, echoskopuotojų, endokrinologų, gastroenterologų paslaugų.

Daugiau už Lietuvos vidurkį 2016 m. kretingiškiai gavo skubios pagalbos paslaugų – 1000 gyventojų jų teko 90.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kad nerizikuotume savo sveikata – kelionėms patariama ruoštis iš anksto
Vasara – atostogų metas, kai dažnas keliauja į užsienio šalis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spe...
Pūslelinės pančiuose: ką galime padaryti, kad infekcija nebeatsinaujintų
Daugybei žmonių ne kartą teko patirti nemalonų dilgčiojimą prie lūpų ir vėliau išvysti atsiradusias pūsleles. Nors skaus...
Savaitgalis prie vandens telkinio: kaip saugotis infekcijų
Vasaros dienomis tesinori gulėti ant ežero ar jūros kranto ir nuolat maudytis. Bet jei neužtikrinsime tinkamos intymios...
Vandens organizme trūkumas gali sukelti ir hemorojų
Atšilus orams dauguma skuba naudotis visais lauko malonumais. Tiesa, gydytojai pastebi, kad aktyviai leidžiant laisvalai...
Oro kokybės barometras: orą teršė kietosios dalelės bei amoniakas, miglinių augalų žiedadulkės
Vasaros viduryje buvo fiksuojamas kietųjų dalelių ir amoniako koncentracijos padidėjimas ore, o žiedadulkių...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų