"Gydytojai", kurie visada su tavimi

 Kasdieniame gyvenime mums pagelbsti dvylika „gydytojų‘‘, kurie bet kada nesavanaudiškai gali suteikti pagalbą, jei trokštame ir mokame juos pasitelkti. Tie gydytojai - protas, šviesa, oras, vanduo, maistas, fiziniai krūviai, šiluma ir šaltis, miegas, poilsis, pasninkas, šalinimo sistema.

 Fizinės pastangos 

 Žmogus privalo suprasti, kad aktyvus gyvenimo būdas ne tik saugo sveikatą, bet ir padeda atsikratyti daugelio ligų. Kas trukdo mums judėti? Mūsų įprastas tingėjimas. Atsiminkite: nesveikas  organizmas reikalauja daug kartų didesnio krūvio negu sveikas. Tie, kurių nesveika širdis, kurie sunkiai pakelia atmosferos slėgio svyravimus, gali reguliarios mankštos dėka savo organizmą išlaisvinti taip, kad nebijos nei magnetinių audrų, nei atmosferos slėgio, nei saulės spinduliavimo. Pabandykime įveikti savo mąstymo stereotipą: „Nieko negaliu padaryti, trūksta laiko“. Įtikinkime save, kad  judėjimas – maistas raumenims, smegenims. Be jo kūnas sensta, serga.

 Sveikas ėjimas

Jis  yra fizinių pratimų „karalius“. Žygio metu dirba visi raumenys. Jokiais kitais pratimais nepasiekiama tokios raumenų darbo harmonijos. Vaikščioti gali ir seni, ir maži, ir jauni. Nereikia specialios aprangos, galima vaikščioti bet kokiu oru tiek mieste, tiek miške, tiek prie jūros. Kasdieniai pasivaikščiojimai stimuliuoja širdies raumenų ir kraujotakos sistemos darbą, pagerina nuotaiką, išlaisvina nuo liūdesio, padaro mus laimingesnius. Eidami galvokime, kokie esame sveiki, laimingi, jauni, stiprūs, turite daug energijos. Taigi vaikščiojimas - pati maloniausia priemonė būti sveikesniems.

 Sveikas bėgimas

 Jei nori būti stiprus, bėgiok, jei nori būti sveikas, bėgiok, jei nori būti protingas - bėgiok. Sveikas bėgimas sutvirtina kraujagyslių sieneles, sumažina kraujospūdį, “blogojo“ cholesterolio lygį, gerina skrandžio ir žarnyno darbą. Tačiau spaudoje pasirodžius straipsnių apie tai, kad bėgimas gali sukelti įvairias širdies ligas, stuburo pakitimus, sąnarių deformacijas ir t. t., daugelis suabejojome jo nauda. Mat daugelis pradėjusių bėgioti žmonių neatsižvelgė į savo organizmą ir pažeidė pagrindinę taisyklę: krūvį reikia didinti pamažu. Neištreniruotas, užterštas organizmas gavo per didelį krūvį ir neatlaikė. 

Žmogus privalo išsiugdyti saiko jausmą. Turi jausti saiką visur – valgydamas, gerdamas, imdamasis fizinio krūvio.

 Keletas patarimų,  kaip  bėgiojant  išlikti jauniems, žvaliems, sveikiems

 Aukitės batelius su kietu padu, nei per ankštus, nei per laisvus.

Geriau bėgioti žole, nes švelnesnis smūgis. Tuomet stiprėja raumenys. Bėgiojant asfaltu žalojami sąnariai.

Jeigu nesitreniravote, tai derinkite bėgimą su ėjimu.

Bėkite palengva ir kuo trumpesniais žingsneliais.  Kai pėda atsitrenkia į žemę, kraujo srovė kyla į  viršų. Toks „masažas“ stiprina kraujagysles,

neleidžia kauptis cholesteroliui, o sąnariuose – druskoms.

Kad išprakaituotumėte ir dėl  to geriau išsivalytų organizmas, reikia šilčiau apsirengti. Pabėgioję turite pusę to laiko pagulėti kojas pakėlę aukščiau širdies. Tokia padėtis padeda išvengti infarkto, mat 70 procentų  kraujo visada slūgso žemiau širdies, tai jai nelengva pumpuoti kraują aukštyn, juo labiau kad kraujotaka suaktyvėja bėgant, ir reikia duoti širdutei pailsėti.

Vakare 2-3 valandas po valgio galima bėgioti. Bėgiojimas visada turi teikti malonumą. Nereikia persistengti, geriausiai tai daryti kas antrą dieną. Taip pat galima bėgioti ir vietoje, kambaryje klausantis muzikos arba kitokios atsipalaidavimui skirtos melodijos.

  Vaikščiojimas basomis

  Energijos iš žemės galima gauti vaikštant basam. Hipokratas  sakė:  “Geriausias apavas –jokio apavo“. Visame pasaulyje įvairiose laboratorijose buvo tyrinėjama, kokie procesai vyksta žmogaus organizme, kai jis vaikšto basas. Mokslininkai mano, kad pėdose yra 72 tūkst.  nervų galūnių, todėl vyksta natūralus masažas, kuris turi įtakos vidaus organų darbui. Čia slypi priežastys, kodėl taip paplito galvos skausmai, irzlumas, vainikinių širdies kraujagyslių ligos. Vienas gydytojas, ilgus metus gyvenęs Tibete, stebėjo vaikus, kurie  ištisai vaikščiojo basi  ir net epidemijų metu išvengdavo ligų.  Jie buvo sveiki, kūno raumenys buvo tarsi plienas, oda aksominė. Vaikščiojimas basomis ne tik nuostabiai grūdina ir apskritai stiprina. Jis tampa profilaktika nuo pečių, kryžmens, rankų, kojų skausmų, kurie kyla daugeliu moterų, mėgstančių avėti aukštakulnius batelius.

 Keletas patarimų nešiojančioms aukštakulnius

 Masažuokite kojų pėdas. Pasiimkite du puodus vandens - šilto ir šalto. Ir palaikykite pėdas tai viename, tai kitame. Puiki profilaktikos priemonė.

Sėdėdamos pasukite pėdas dešinėn ir kairėn, į viršų ir į apačią.

Tie, kurie dažnai peršąla, pirmiausia turi vaikščioti basi ar su kojinėmis po 15-30 minučių, po mėnesio gali pradėti vaikščioti lauke po 1-2 minutes.  Pavaikščiojus pėdas reikia laikyti šiltai ir sausai.

Kiek jums bebūtų metų, pradėkite grūdinti pėdas. Padidės energija, pagerės miegas, pradėsite šypsotis, būsite laimingi ir kupini troškimo gyventi.

Ligita Valenčienė,

provizorė