Kada širdis pavargsta plakti: jos jėgas silpnina ir širdies nepakankamumas

Širdies nuovargio jokiu būdu nereikėtų painioti su senatve ar nuolatiniu stresu bei nerimu dėl ateities. Jos jėgas gali silpninti įvairios širdies bei kraujagyslių ligos, kurių viena sudėtingiausių – širdies nepakankamumas. Kodėl apie šią ligą kalbame kiekvieną gegužę?

Reklama

Pirmoji gegužės savaitė Europoje Europos kardiologų draugijos bei Tarptautinio širdies aljanso (Global Heart Hub) ir pacientų organizacijų iniciatyva tradiciškai skiriama atkreipti dėmesį į sergančiuosius širdies nepakankamumu – itin sunkia lėtine, prastas išeitis turinčia liga. Pasaulyje nuo širdies nepakankamumo kenčia per 60 milijonų žmonių ir ligonių skaičius kasmet vis didėja, o sergančiųjų šia liga statistika jau artėja prie pusės visų širdies ligų atvejų skaičiaus. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje širdies nepakankamumu 2023 metais sirgo daugiau nei 145 000 žmonių, kai tuo tarpu prieš 5 metus šis skaičius siekė apie 136 000.

Liga, atimanti gyvenimo džiaugsmą

 Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė, gydytoja kardiologė, LSMU Kauno ligoninės direktorė medicinai, prof. dr. Diana Žaliaduonytė pranešime žiniasklaidai tvirtina, jog, širdies nepakankamumas yra viena sunkiausių, labiausiai alinančių lėtinių ligų, itin pabloginančių sergančiojo gyvenimo kokybę, atimančių iš žmogaus daugelį jo mėgstamų veiklų, o neretai net ir gyvenimo džiaugsmą, mat asmuo, gyvenantis su šia liga, ilgainiui nebeturi jėgų net paprasčiausiems užsiėmimams atlikti, jį nuolat persekioja mirties baimė, apima depresinės nuotaikos.

„Širdies nepakankamumu sergama visą gyvenimą. Ši liga žmogaus neištinka per dieną, tai būklė, kai širdis nebepajėgia tinkamai prisipildyti ir išstumti kraujo arba, paprasčiau kalbant, kai ji pavargsta plakti. Susirgusieji pradeda jausti nepaaiškinamą nuovargį, silpnumą, lipant laiptais ar į statesnį kalną juos pradeda kamuoti dusulys, jausmas, lyg krūtinėje kažkas plazdėtų“, – pasakoja profesorė.

Pašnekovė pabrėžia, kad per pirmuosius penkerius metus nuo diagnozės nustatymo miršta beveik pusė visų pacientų, dešimt metų išgyvena vos ketvirtadalis visų susirgusiųjų. Riziką susirgti širdies nepakankamumu didina tokie faktoriai, kaip hipertenzija, cukrinis diabetas, inkstų funkcijos sutrikimas, podagra, įvairios infekcijos, mažakraujystė, plaučių ligos, piktnaudžiavimas alkoholiu, nutukimas, fizinio judėjimo stoka ir pan.

Atsakomybė už ligos kontrolę – paciento rankose. Kodėl?

Gydytojos D. Žaliaduonytės teigimu, moksliniais tyrimais įrodyta, kad tie pacientai, kurie žino, kaip valdyti savo ligą, yra išsamiai susipažinę su jos simptomais, geba atpažinti šių paūmėjimą ir pan., gyvena gerokai ilgiau, o jų gyvenimo kokybė yra geresnė.

„Ilgą laiką buvo manoma, kad ligą geriausiai suvaldyti padeda tik vaistai. Anaiptol. Nors vaistai nepaprastai svarbūs (Lietuvos pacientai pagaliau gali gauti visus pagrindinius jiems reikalingus vaistus, nes šie yra kompensuojami), yra visa sistema nemedikamentinių priemonių, kurios turi milžinišką įtaką paciento savijautai. Pirmiausia – tai pakankamas reguliarus fizinis krūvis, žinios, ką galima valgyti, o ko rekomenduojama geriau atsisakyti, kiek per dieną patariama suvartoti skysčių, kaip tinkamai stebėti savo svorio pokyčius, nuo kokių infekcinių ligų ir kada patariama pasiskiepyti“, – vardija D. Žaliaduonytė. Profesorė pastebi, kad šiandienis pacientas kitoks nei prieš dešimtį metų ar dar anksčiau – aktyvesnis, daugiau klausiantis.

„Sergantieji širdies nepakankamumu vis labiau supranta, kad atsakomybė už jų ligos kontrolę visų pirma priklauso jiems patiems, ne gydytojams. Manyčiau, kad edukuojant pacientus didžiulį vaidmenį suvaidino 2016 metais šalyje pradėję veikti specialūs širdies nepakankamumo kabinetai, kuriuose pacientai gali pasikonsultuoti visais jiems rūpimais klausimais, tikrąja to žodžio prasme mokytis gyventi su šia liga bei pradėti keisti gyvenimo būdą. Už tokius pacientų elgsenos pokyčius būtina dėkoti tuose kabinetuose dirbantiems gydytojams kardiologams bei specializuotoms širdies nepakankamumo slaugytojoms. Būtent jų dėka sergantieji širdies nepakankamumu bei jų artimieji geriau supranta savirūpos svarbą, kuri gali efektyviai sumažinti ligos simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę“, – tvirtina Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė.

Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo geresnės prognozės

Kaip tvirtina LSMU Kauno ligoninės širdies nepakankamumo kabinete dirbanti gydytoja kardiologė Agnė Grašienė, kad paciento gydymas būtų kiek įmanoma labiau sėkmingas, itin svarbus betarpiškas ir atviras jo ir gydytojo bendradarbiavimas, abipusis pasitikėjimas.

„Su kolegomis matome tendenciją, kad paskutiniu metu pacientai pas gydytoją dažnai ateina atlikę taip vadinamuosius namų darbus – pasiieškoję informacijos apie ligą internete. Smagu, kad po truputį daugėja tokių pacientų, kurie nebando įrodyti, kad tai, ką jie kažkur perskaitė ar girdėjo yra tiesa, kurie klausia, tikslinasi, nori pasitikrinti turimus faktus. Toks dialogas su pacientu yra įdomus bei nepaprastai jiems naudingas. Labai džiugina ir tai, kad gausėja pacientų, kurie naudojasi įvairiais išmaniais įrenginiais, padedančiais nuosekliai fiksuoti kraujospūdį, kūno svorio pokyčius, kitokius svarbius ligai sekti parametrus. Ir tai visiškai nepriklauso nuo paciento amžiaus – net ir vyresni pacientai, jei jie smalsūs, daug kuo besidomintys, gana lengvai ir greitai perpranta, kaip naudotis vienokiomis ar kitokiomis programėlėmis“, – pasakoja gydytoja kardiologė.

Į klausimą ar tiesa, jog asmenų, sergančiųjų širdies nepakankamumu amžius po truputį jaunėja, gydytoja A. Grašienė atsako teigiamai. Tačiau, anot jos, jokiu būdu negalima sakyti, kad žmonės dabar daugiau serga. „Tiesiog gerėja diagnostika, daugiau ligos atvejų diagnozuojama ankstyvosiose stadijose. Tai labai gerai, nes kuo anksčiau imamasi gydyti širdies nepakankamumą, tuo geresnės tolimesnės paciento prognozės, tuo ilgiau jis gali gyventi visavertį gyvenimą“, – teigia medikė.

Gydytoja kardiologė pabrėžia, jog labai svarbu atminti ir tai, kad reguliari atsakinga profilaktika pastebimai sumažina tikimybę susirgti širdies nepakankamumu bei atitolina blogas ligos išeitis. „Juk jei šeimoje kas nors serga onkologine liga, žmogus paprastai eina ir tikrinasi, baimindamasis analogiškos diagnozės. Lygiai tas pats turėtų būti ir su širdimi, juolab kad Lietuvoje yra puikiai veikianti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa – reikia tik ja pasinaudoti“, - akcentuoja A. Grašienė.

Žmonės neįvertina sveikatos svarbos

Taip teigia Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos prezidentė bei Tarptautinio širdies aljanso (Global Heart Hub) Plėtros ir širdies nepakankamumo tarybos vadovė Aistė Štaraitė. Anot jos, nors profilaktiškai sveikatą besitikrinančių gretos kasmet po truputį gausėja, visgi dalyvaujančių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje skaičiai galėtų būti ir geresni.

„Dauguma žmonių klaidingai mano, kad jiems tikrai nieko nenutiks. Ir kodėl turėtų? Juk jei širdies neskauda, tai kam čia tą kraują, širdį tyrinėti. Tačiau toks požiūris neteisingas. Juk kuo anksčiau nustatoma liga, kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo lengvesnės būna ligos išeitys, išvengiama hospitalizacijų. Pavyzdys gal ir drastiškas, tačiau lengviau nugalėti dar tik pradėjusį besiformuoti naviką, nei po visą organizmą metastazavusį auglį“, – tvirtina A. Štaraitė.

Pacientų atstovė taip pat atkreipia dėmesį ir į dar vieną visuomenėje plačiai paplitusį požiūrį, neva širdies ir kraujagyslių ligos būdingos tik vyresnio amžiaus žmonėms. „Tikrai ne. Kai kurios širdies ligos, pavyzdžiui, kardiomiopatija, tai – jaunų, iki 35 metų amžiaus asmenų liga. O jaunam žmogui nueiti pas gydytoją – dar sudėtingiau. Sirgti? Kada? Nėra laiko ligoms. Sveikatos svarba įvertinama tik šioms užklupus“, – pastebi pašnekovė.

A.Štaraitė pabrėžia, kad kalbant apie širdies nepakankamumą ir apskritai apie širdies bei kraujagyslių ligas, labai svarbu žinoti ir įvertinti savo artimiausios aplinkos: tėvų, senelių sveikatos būklę bei turėtus susirgimus, nes genetika tam tikrais atvejais gali suvaidinti lemiamą vaidmenį – rizika susirgti viena ar kita liga smarkiai išauga.