Šeštadienis, 2024.04.13
Reklama

Gydymo įstaigos skelbia esančios atviros visuomenei. Bet ar tikrai?

Ligita Sinušienė | 2011-12-19 23:28:22

Regis, kad žurnalistų labiausiai bijo ne politikai, o gydytojai. Visiškai suprantama, kai neviešinamos pacientų istorijos, bet žiniasklaida neretai atsitrenkia į nebylią biurokratizmo sieną net tais atvejais, kai renkami statistiniai duomenys, rašoma apie medicinos naujoves ar prašoma pakomentuoti naują vaistų skyrimo tvarką. Kas gi taip varžo prisiekusiuosius Hipokrato priesaika?

© olly - Fotolia.com

Situacija, verta anekdoto vardo

Galimi atsakymų variantai: žodinis ar rašytinis vyriausiojo gydytojo nurodymas, noras jam įtikti, baimė ar kitos priežastys, kurių net neįtariame. Gydymo įstaigų darbuotojų baimė be vadovų palaiminimo bendrauti su žiniasklaida atveda iki tokių absurdų, kad sukuriamos net anekdotinės situacijos. Ilgametė žurnalistė portalui papasakojo, koks bene absurdiškiausias pokalbis yra įvykęs su vienos įstaigos personalu ir vadovu.

Žurnalistė paskambino personalo darbuotojai ir pasiteiravo: „Ar esant plikledžiui nepadaugėjo susižeidusių vaikų?“. Darbuotoja: „Be vyriausiosios gydytojos leidimo negaliu kalbėti. Jei jums reikia informacijos, gaukite jos sutikimą“. Po pusvalandžio pastangų susisiekti su vadove ir pagaliau gauto jos leidimo žurnalistė vėl skambina tai pačiai darbuotojai. Šioji atsako į pirminį klausimą: „Ne, į įstaigą nebuvo pristatytas nė vienas susižeidęs vaikas“.

Ir tokių atvejų – ne vienas, kai žurnalistams tenka vos ne kryžiaus kelius pereiti, kad išgirstų lakonišką „Ne“ ar kiek išsamesnį komentarą. O kartais ir to nepavyksta sulaukti, jei įstaigos vadovas visą dieną nepasiekiamas.

Gydytojai vengia žiniasklaidos

„Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Alvydas Ziabkus „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė jau įpratęs tiesiai skambinti įstaigų vadovams. „Nes „pas Janušonį“ (Klaipėdos universitetinė ligoninė – Aut. pastaba) kokiu klausimu besikreiptum, visuomet turi gauti vyriausiojo leidimą, nebent kalbintum kažkurį gydytoją kaip privatų asmenį, - patirtimi dalijosi žurnalistas. – Tačiau paprastai ir kreipiuosi dėl konkrečios situacijos. Juk yra garsusis sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuris, regis, priimtas dar pačiam Vinsui Janušoniui esant ministru. Gal kiek liberalesnė tvarka – Jūrininkų ligoninėje. Tačiau esu pastebėjęs, kad jei reikalinga informacija apie situaciją ligoninėje, tikėtina, jog ją komentuos būtent vadovas. Ir tai natūralu, kaip ir bet kurioje nors kitoje įmonėje“.

Vis dėlto žurnalistas teigė pajutęs, jog gydytojai linkę vengti žiniasklaidos. „Gal jie galvoja: „O maža kas? Paskui pacituos mane, ir man dar klius“. Todėl ir visai atsisako šnekėti, siunčia „į viršų“, o savo iniciatyva bijo bendrauti. Apskritai retas daktaras lenda komentuoti kokią nors situaciją, nebent tai – specializuotas medicinos leidinys. Todėl, jei rašant straipsnį man reikia mediko patarimo, aš paprastai kreipiuosi į savo žmoną gydytoją“, - kalbėjo portalo pašnekovas.

Keista, kad susidomėjo

Praėjusį ketvirtadienį Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) vadovas Jonas Sąlyga išleido įsakymą, kuriuo nurodoma, kas turi teisę bendrauti su žiniasklaida. „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasidomėjus, kodėl prireikė tokių pokyčių, J. Sąlyga paaiškino: „Tokia tvarka be galo teisinga ir seniai jos reikėjo. Ilgą laiką norėjome turėti atstovą spaudai, bet dėl lėšų taupymo neįvedėme tokio etato“.

Gruodžio 15 d. KJL įsakyme nurodoma, kad ligoninės strateginiais, finansiniais, ūkiniais klausimais informaciją žiniasklaidai teikia tik vyriausiasis gydytojas, jam nesant – jį pavaduojantis asmuo. Apie medicinines paslaugas, ligų diagnostiką, padalinius su žurnalistais turi teisę kalbėtis ligoninės vadovo pavaduotojas medicinai. „Žinoma, informaciją gali suteikti ir kitas asmuo, bet suderinęs su atsakingais, - aiškino J. Sąlyga. – Esame atviri visuomenei ir norime teikti objektyvią, teisingą ir „savalaikę“ informaciją“.

Atsiųsti minėtą dokumentą J. Sąlyga atsisakė: „Tai vidaus tvarkos dokumentas. Man kažkaip keista, kad labai domitės vidaus tvarkos dokumentu. Jis parengtas, remiantis įstatymais“.

KJL vadovas patikino, kad kalbėti apie medicinos naujoves, neliečiant konkrečių ligoninės atvejų ar pacientų, ir be leidimo gali bet kuris specialistas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis, paklaustas, ar visais atvejais, žurnalistui kalbinant specialistą, reikalingas jo, kaip vadovo, leidimas, atsakė: „Tai yra normalu. Visur tokia tvarka, kad visus klausimus, kurie liečia įstaigą, reikia suderinti su vadovu“. Ar tokia tvarka pagrįsta vidaus tvarkos taisyklėmis? „Nėra jokio mano įsakymo, bet tokia tvarka yra visose įstaigose“, - paaiškino V. Janušonis.

O jei žurnalistas nori kokiu nors klausimu tik pasiteirauti gydytojo nuomonės, kad ir, pavyzdžiui, apie naujo vaisto skyrimo tvarką? „Žinoma, kad jis gali reikšti savo nuomonę. Mes esame atviri, spaudai niekada netrukdome“, - antrino kolegai iš kaimyninės ligoninės pašnekovas.

Komanda: vadovas ir trys jo pavaduotojai

Romaldas Sakalauskas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas, portalui tvirtino, kad visais įstaigą liečiančiais klausimais bendrauti su žiniasklaida turi teisę visi trys jo pavaduotojai. Jo, kaip vadovo, leidimas reikalingas tik skelbiant oficialią informaciją apie ligoninės finansus. „Bet kokiu kitu atveju vienareikšmiškai atsakau – mano leidimai nereikalingi. Mes visi esame komanda, ir jie turi lygiai tokią pačią teisę bendrauti su žiniasklaida“, - sakė R. Sakalauskas. Vadovo leidimą turi gauti tik specialistai.  „O kai kalbama apie medicinos naujienas ir norint išgirsti jų nuomonę kokiu nors klausimu, be abejo, kiekvienas gali kalbėti ir be leidimo, - sakė pašnekovas. – Ir atsakymas ar noras kalbėti priklauso nuo gydytojo žmogiškumo, komunikabilumo ir gebėjimo išreikšti mintis“.

Oficialaus paaiškinimo, kokiomis nuostatomis, bendraudama su žiniasklaida, vadovaujasi Klaipėdos vaikų ligoninė, portalui sužinoti nepavyko, nes po kažkelinto skambučio antroje dienos pusėje pagaliau susisiekus su vyriausiąja gydytoja Klaudija Bobianskiene, vos žurnalistei prisistačius, ši atsakė tuo pat metu prie ausies laikanti kitą – mobilų - telefoną ir numetė ragelį, dar tebeskambant klausimui, kada galima perskambinti.

Vėliau vadovei nebepavyko prisiskambinti.

Klaudija Bobianskienė su "Vakarų Lietuvos medicina" kalbėti nepanoro. Algirdo Kubaičio nuotr.

Kalbėti turi teisę visi

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad kiekvienas valstybės tarnautojas, pareigūnas privalo atsakyti į jiems žurnalistų pateikiamus klausimus pagal savo kompetenciją, išskyrus tuos atvejus, kai kalbama apie privatų gyvenimą. „Todėl, jei ligoninės darbuotojų teiraujamasi apie konkrečius pacientus, tokių duomenų atskleidimas pažeistų asmens privatumą“, - kalbėjo D. Radzevičius.

Tačiau išgirdęs mūsų minėtąjį atvejį apie galimai ant plikledžio susižeidusius vaikus, jį įvardijo kaip bendravimo kultūros stoką. „Jeigu darbuotojas neatsako į tokius žurnalistų klausimus, remdamasis tuo, jog negali šnekėti be vyriausiojo gydytojo leidimo, tegu parodo dokumentą, reglamentuojantį tą tvarką. Gal yra vidaus įsakymas, kuriuo ji remiasi, bet reikia įsiskaityti, kas tame įsakyme parašyta. Galbūt darbuotojas tik žaidžia biurokratizmo normomis ir nori įtikti savo vadovui. Tokiais atvejais matau dvi išeitis – arba žiniasklaidos priemonei formuoti naują bendravimo tradiciją su konkrečiomis įstaigomis, arba eiti teisminiu keliu ir išsiaiškinti, ar darbuotojai nesielgia piktybiškai, bei ištirti vidaus taisykles reglamentuojantį įsakymą, ar jis turi teisinį pagrindą“, - toliau mintis dėstė Žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Paprašytas įvertinti įsakymą, kuriuo nurodoma, jog teikti informaciją žurnalistams apie įstaigos strategiją, finansus bei ūkinę veiklą turi tik vyriausiasis gydytojas, o apie medicinines paslaugas – jo pavaduotojas medicinai, portalo pašnekovas atsakė: „Tai, jog teikti oficialią informaciją gali tik nurodyti asmenys, yra teisėta, bet kalbėti ir išsakyti savo nuomonę apie visa tai turi teisę kiekvienas darbuotojas“.

Kaip vertintinas ligoninės vadovo atsakymas, kad įstaiga neturi jokio įsakymo, kuriuo nurodoma, kad pokalbius apie ligoninės veiklą su žurnalistais darbuotojai turi derinti su vyriausiuoju gydytoju, remiantis teiginiu, jog visose įstaigose yra tokia tvarka? „Tai – ne argumentas, - atsakė D. Radzevičius. – Jei visi taip daro, tai anaiptol dar nereiškia, jog tai yra teisinga“.

Ligita Sinušienė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Suvaldyti kokliušą gali skiepai bei kosėjimo ir čiaudėjimo higiena
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruota kur kas daugiau kokliušo atve...
Santaros klinikų bendruomenė gedi dėl ligos netekusi doc. dr. Editos Kazėnaitės
„VUL Santaros klinikų bendruomenė neteko ilgametės kolegės, svarbios mūsų komandos narės, centro vadovės, profesio...
Pirmą kartą Lietuvoje vaikui atlikta sudėtinga procedūra po kepenų transplantacijos
Šešerių metukų Vytis – Kauno klinikų pacientas, kurio gyvybę išgelbėjo jį prižiūrinčių medikų profesionalumas ir g...
Vaistų nuo skausmo vartojimo klaidos ir galimas šalutinis poveikis
Vaistai nuo skausmo yra dažnas medikamentas kiekvieno žmogaus vaistinėlėje. Jų populiarumą didžiąja dalimi lemia univers...
Lošimų priklausomybė: kaip atpažinti, spręsti ir išlipti iš duobės?
Didžiausia šalies istorijoje kazino pralošta suma paskatino psichologų ir psichoterapeutų diskusiją apie lošimų priklaus...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų