Gydymo įstaigos raginamos daugiau dėmesio skirti privačių interesų deklaravimo kontrolei

Patikrinimo duomenys rodo, kad net 25 proc. sveikatos priežiūros specialistų, iki 2015 m. kovo 1 dienos privalėjusių deklaruoti savo privačius interesus, visai nepateikė deklaracijų. Daugiau kaip 80 proc. medikų pateiktų deklaracijų yra neišsamios, jose nevisiškai atskleidžiamas privačių interesų turinys.

Reklama

Todėl Vyriausioji Tarnybinės etikos komisija (VTEK), kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė tikslinėmis prevencinėmis priemonėmis skatinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovus vykdyti efektyvią deklaravimo kontrolę, o sveikatos priežiūros specialistus tinkamai deklaruoti privačius interesus, t. y. atskleisti visus duomenis ir aplinkybes, galinčias turėti įtakos interesų konfliktui.

Apibendrinusi surinktus duomenis VTEK ir SAM konstatavo, kad didžioji dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų galbūt nekontroliuoja, kaip jų vadovaujamose įstaigose vykdomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas). Prie VTEK administruojamos Interesų deklaracijų informacinės sistemos (IDIS), kuria naudodamiesi atitinkamų įstaigų vadovai gali kontroliuoti, kaip jose dirbantys asmenys atskleidžia savo privačius interesus, yra prisijungę vos 16 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

Praėjusią savaitę vykusiame posėdyje VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius ir Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Valentin Gavrilov aptarė veiksmų planą, skirtą padėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams tinkamai įgyvendinti Įstatymo 9 ir 22 straipsnių nuostatas dėl privačių interesų deklaracijų duomenų tikrinimo ir Įstatymo vykdymo kontrolės. Sutarta vertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos skaidrumą daugiau dėmesio skirti privačių interesų deklaravimo kontrolei, o nuo atliekamos kontrolės kokybės turėtų priklausyti kintamoji ligoninių vadovų darbo užmokesčio dalis.

Susitikimo metu buvo konstatuota, kad medikai dėl savo darbo specifikos patiria gana didelį suinteresuotų asmenų poveikį, nes patys derina savo profesinę veiklą viešojo ir privataus sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigose, kelia savo kvalifikaciją kitų asmenų lėšomis, todėl jiems neišvengiamai kyla tam tikrų profesinės etikos dilemų ir situacijų, kurios turi būti tinkamai valdomos. Nors SAM ne kartą kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl privačių interesų deklaravimo pareigos įvykdymo, aktyviai konsultavo deklaravimo klausimais, kol kas akivaizdu, kad privačių interesų deklaravimas sveikatos priežiūros srityje vis dar nėra tinkamai užtikrinamas.

Siekdami užtikrinti sklandesnį privačių interesų deklaravimo procesą, VTEK parengė detalias rekomendacijas asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams ir specialistams – ką žingsnis po žingsnio reikėtų daryti įgyvendinant Įstatymo nuostatas. Ši medžiaga bus išplatinta daugiau nei 500 asmens sveikatos priežiūros įstaigų, reikalaujant atitinkamo grįžtamojo ryšio.

VTEK ir SAM taip pat ragina gydymo įstaigų vadovus, sveikatos priežiūros specialistus, kilus neaiškumams, kreiptis į šias institucijas. Geri glaudaus bendradarbiavimo su kai kuriomis gydymo įstaigomis pavyzdžiai parodė, kad kylančias problemas galime nesunkiai spręsti ir pasiekti puikių rezultatų. Todėl VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius patikino, kad planuojama iki šių metų pabaigos, kiek leis Komisijos išgalės, aplankyti „problemines“ įstaigas ir pateikti joms konkrečius įstatymo įgyvendinimo veiksmų planus.

Gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams deklaruoti privačius interesus reikėjo iki 2015 m. kovo 1 dienos.