Gripas guldo į patalą europiečius

3-ąją šių metų savaitę (sausio 14–20 d.) didesnis sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis, lyginant su prieš tai buvusia savaite, registruotas visose Lietuvos administracinėse teritorijose. Šalyje 89,6 susirgimo atvejų per savaitę teko 10 tūkst. gyventojų. Į gydymo įstaigas dėl gripo hospitalizuoti – 177 asmenys, iš kurių – 112 – iki 18 m.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad sergamumo gripu pakilimo laikotarpiu būtina laikytis elementarių higienos reikalavimų: dažnai paluti rankas, laikyti kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, vengti artimo bendravimo su sergančiais asmenimis.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę registruotas Tauragės administracinėje teritorijoje (37,9 atv./10 000 gyv.), o didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje (108,8 atv./10 000 gyv.). Iš 10000 Vilniaus regiono gyventojų gripu ir kitomis peršalimo ligomis serga 85 pacientai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, iš 27-erių duomenis teikiančių Europos šalių, 26-ios pranešė apie didėjantį vidutinį sergamumą gripu ir ŪVKTI. Pranešama, kad dėl gripo Europoje hospitalizuoti 383 asmenys. 14 vyresniojo amžiaus pacientų mirė. Laboratoriškai patvirtinta, kad Europoje cirkuliuoja A ir B tipo virusai. Tarp laboratoriškai patvirtintų A gripo virusų maždaug po pusę sudaro A(H1) (52 proc.) ir A(H3) (48 proc.) gripo virusų padermės.

Jungtinėje Karalystėje pranešama apie didėjantį sergamumą plaučių uždegimu, kurį sukelia „Staphylococcus aureus“ sukėlėjas. Manoma, kad šis sukėlėjas gali būti susijęs su kylančiu sergamumu gripu.

Gripo epidemiją rekomenduojama skelbti, kai sergamumas gripu ir ŪVKTI siekia 100 atv. iš 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro apie 30 proc. visų atvejų.

Epidemijos metu gyventojams rekomenduojama:

saugotis peršalimo, vengti bendrauti su sergančiais;

pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius bei apavą, daugiau būti ore, valgyti daugiau vaisių, daržovių;

gerai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas (ypač jei jose gyvena, dirba ar lankosi daug žmonių);

dažnai plauti rankas;

vengti masinių susibūrimo vietų, nesant būtinybei nesinaudoti viešuoju transportu, geriau vieną kitą stotelę nukulniuoti pėstute;

pasirinkti individualias laisvalaikio praleidimo priemones;

vengti kontakto su sergančiaisiais, nuo kosinčio ar čiaudinčio kolegos pravartu pasitraukti nors per metrą;

pasireiškus pirmiesiems susirgimo požymiams, sergantįjį (pagal galimybes) izoliuoti nuo sveikųjų;

vienintelė efektyviausia priemonė nuo gripo yra skiepai, jeigu dar nesuspėjote pasiskiepyti, turite paskutinę galimybę tai padaryti. Pasiskiepijus jau užsikrėtusiam gripu ar užsikrėtus iš karto po skiepo, skiepas nuo ligos neapsaugos, bet ir nepakenks. Tiems kurie nespėjo užsikrėsti gripu po 2 savaičių jau bus susiformavusi pakankama apsauga nuo trijų gripo viruso padermių.

Susirgus rekomenduojama :

nesigydyti patiems, kreiptis į medikus dėl gydymo paskyrimo;

slaugant ligonį, nosį ir burną dengti vienkartine kauke ir ligoniui, ir sveikajam;

naudoti daug skysčių, geriau su vitaminu C;

kuo dažniau plauti rankas, ypač aptarnavus ligonį ir prieš valgį;

sergančiųjų vaikų neleisti į vaikų kolektyvus bei lankyti sergančių draugų;

kosėjant ir čiaudėjant, užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai alkūnės linkyje). Jei prisidengėte burną ir nosį delnu, tuojau pat nusiplaukite rankas.

Sveikatos apsaugos ministerija