Kodėl atsistojus svaigsta galva ir kada tai gali būti pavojinga?

Staiga pakilus ima svaigti galva, akyse pradeda mirgėti, o po ilgesnio stovėjimo apima silpnumas? Tai – nebūtinai tik paprastas nuovargis. Tokie pojūčiai gali būti susiję su staigiu kraujospūdžio kritimu atsistojus (ortostazine hipotenzija). Ši būklė dažnai lieka nepastebėta, tačiau gali padidinti griuvimų, traumų bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Be to, esant stipresniam kraujospūdžio kritimui žmogus gali prarasti sąmonę ir nualpti – patirti taip vadinamąją sinkopę.

Reklama

Apie tai, kokie simptomai turėtų kelti nerimą, kokias sveikatos problemas gali išduoti galvos svaigimas ir kaip šią būklę galima suvaldyti, pasakoja Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytoja kardiologė, neseniai įsteigto Sinkopių sektoriaus vadovė docentė Diana Rinkūnienė.

Kas yra ortostazinė hipotenzija? Kada turėtume sunerimti?

Ortostazinė hipotenzija – tai staigus kraujospūdžio kritimas atsistojus. Ji gali sukelti nemalonius pojūčius – nuo lengvo galvos svaigimo iki sąmonės praradimo dėl sumažėjusios smegenų kraujotakos. Kitaip tariant, ortostazinė hipotenzija gali būti viena iš alpimo priežasčių. Ji diagnozuojama tada, kai atsistojus ar ilgiau pastovėjus sistolinis kraujospūdis sumažėja 20 mm Hg ar daugiau, ar diastolinis – 10 mm Hg ar daugiau. Neretai tai įvyksta staiga atsistojus arba po kelių ar keliolikos minučių stovėjimo.

OH gali pasireikšti silpnumu, galvos svaigimu, mirgėjimu akyse, padažnėjusiu širdies plakimu, prakaitavimu ar net sąmonės netekimu. Jei tai kartojasi dažnai, žmogus jaučiasi ribotas kasdienėje veikloje – būtina kreiptis į gydytojus. Ši būklė didina griuvimų, traumų, širdies ir kraujagyslių įvykių bei netgi mirtingumo riziką.

Kokie žmonės dažniausiai susiduria su OH?

Skirtingais literatūros duomenimis iki 30 proc. vyresnių nei 65 metų asmenų patiria OH simptomus, bet dažnai jų nesureikšmina. Tačiau OH gali pasitaikyti ir jaunesniems, ypač jei organizme trūksta skysčių, po ligų ar chirurginių intervencijų, pradėjus vartoti naujus kraujospūdį mažinančius vaistus ar po ilgesnio gulėjimo.

Kas vyksta organizme, kai atsistojame? Kodėl kyla tokių simptomų?

Atsistojus dalis kraujo „nusileidžia“ į apatinę kūno dalį – kojas ir dubenį. Todėl sumažėja kraujo grįžimas į širdį, o kartu ir širdies išstumiamo kraujo kiekis per minutę. Normali organizmo reakcija – kraujagyslių susitraukimas (vazokonstrikcija), širdies ritmo pagreitėjimas, bei susitraukimo jėgos padidėjimas atstato kraujo pasiskirstymą. Bet jei šie kompensaciniai mechanizmai neveikia arba veikia per silpnai – įvyksta OH.

Galima išskirti tris OH tipus:

• Neurogeninė, kai sutrikusi autonominė nervų sistema, dažniausiai sergant Parkinsono liga, išsėtine skleroze, Levy kūnelių demencija. Kartais šią būklę sukelia infekcijos ar toksinai – tuomet ji gali būti grįžtama.
• Kardiogeninė, kai sumažėjęs širdies minutinis tūris, pavyzdžiui, esant širdies nepakankamumui, širdies amiloidozei, dėl skysčių netekimo.
• Mišri (dažniausiai nustatoma), kai yra ir sumažėjęs kraujagyslių pasipriešinimas, ir sumažėjęs širdies minutinis tūris – dažnai pasitaikanti sergant diabetu, inkstų ligomis, autoimuninėmis ligomis, bei sąlygota amžinių pakitimų.

Kaip sau padėti arba kaip OH gydoma?

Pirmasis žingsnis – įvertinti, ar žmogus vartoja pakankamai skysčių, kokius medikamentus naudoja, ar jie nesukelia OH. Labai svarbu gerti pakankamai skysčių – apie 1,5–2,5 litrų per dieną, tačiau tikslų kiekį turėtų nustatyti gydytojas. Rekomenduojama valgyti mažomis porcijomis ir dažniau, vengti daug greitųjų angliavandenių turinčio maistą, taip pat kartais rekomenduojama padidinti druskos kiekį iki 6–9 g per dieną, nebent sergama inkstų ar širdies ligomis.

Svarbu lėtai keisti kūno padėtį – neatsistoti staigiai, ypač po ilgo pasilenkimo ar tupėjimo, miegoti pakėlus lovos galvūgalį bent 10 cm, dėvėti kompresinius drabužius, ypač dengiančius kojas ir pilvą bei stiprinti kojų ir pilvo raumenis. Reguliari fizinė veikla, ypač stiprinanti kojų raumenis, taip pat padeda palaikyti stabilų kraujospūdį ir sumažinti sinkopių pasikartojimo riziką. Jei nustatoma širdies patologija, sąlygojanti sinkopes – mūsų sektoriaus gydytojai parenka individualų gydymą ir prevencines priemones. Gydymo pasirinkimas visada priklauso nuo konkretaus paciento būklės, gretutinių ligų bei simptomų sunkumo.

Ką pasakytumėte tiems, kurie į galvos svaigimą numoja ranka?

Negalima nuvertinti šių simptomų, nes jie gali rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus. Be to, kiekvienas kritimas dėl staigaus galvos svaigimo – tai papildomas pavojus sveikatai. Kreipiantis laiku, galime užkirsti kelią rimtesniems negalavimams ir pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Kardiologijos klinikoje neseniai įsteigtas Sinkopių sektorius, skirtas pacientams, kurie patiria pasikartojančius nualpimus ar staiga praranda sąmonę. Čia pacientai išsamiai tiriami, siekiant nustatyti priežastis ir parinkti tinkamiausią gydymą, kad būtų sumažinta griuvimų, traumų ar gyvybei pavojingų komplikacijų rizika. Kasmet šiame sektoriuje planuojama ištirti apie 400 pacientų iš visos Lietuvos. Norint užsiregistruoti konsultacijai, reikia šeimos gydytojo siuntimo kardiologo konsultacijai. Registruotis galima per ipr.esveikata sistemą arba telefonu +37037703370.