Globaliam vaikų skiepijimui reikia duomenų rinkimo pagerinimo

Pasaulio vaikų skiepijimas išgelbsti milijonus gyvybių, tačiau šių pastangų stebėjimo sistemai reikia atnaujinimo, sako Seth Berkley iš GAVI aljanso.

Kaip manote, kiek skiepų reikia, norint visiškai imunizuoti vaiką? Vieno? Dviejų? Trijų? Gal penkių? Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) vertinimais, šis skaičius yra 11. Tai pagrindinės vakcinos, kurias turėtų gauti kiekvienas vaikas, kad būtų apsaugotas nuo daugelio luošinančių ir mirtinų ligų. Tai kodėl, vertindami skiepijimo lygį, skaičiuojame tik tris? Taip darydami, ne tik gauname iškreiptą globalaus vaikų imunizavimo vaizdą, bet taip pat rizikuojame manydami, kad darbas jau atliktas, nors iki tikslo dar laukia tolimas kelias.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad beveik laimėjome šį mūšį, kai vakcinaciją gaunančių pasaulio vaikų procentas nuolatos kilo nuo 73 procentų prieš dešimtmetį iki 83 procentų dabar. Bet tai tik matuojant tris pagrindines vaikų vakcinas, susidedančias iš trijų dozių nuo difterijos, stabligės ir kokliušo (diphtheria-tetanus-pertussis – DTP). Įtraukus visas 11 vakcinų, kurias, pagal PSO rekomendacijas, turėtų gauti kiekvienas vaikas, išryškėja visai kitas vaizdas. Pridėjus BCG (nuo tuberkuliozės), tymų, raudonukės, poliomielito, hepatito B (hep B), B tipo hemofilinės lazdelės (Hib), pneumokokinės ir rotaviruso vakcinas, visiškai paskiepyti yra tik mažiau, nei 5 procentai pasaulio vaikų.

Toks neatitikimas kyla, nes pastaruosius tris dešimtmečius pasaulinė sveikatos bendruomenė – vyriausybės, tarptautinės organizacijos ir pagalbos agentūros – naudojo tik vieną ar dvi „sekimo“ vakcinas imunizavimo lygio sekimui, paprastai trečią DTP dozę arba kartais pirmąją skiepų nuo tymų dozę. Anksčiau to pakakdavo, kadangi ne tik leisdavo standartizuoti imunizavimo programų aprėptį, bet DTP atveju ir parodydavo šalių sveikatos sistemų stiprumą, kadangi reikia trijų kontaktų su šia sistema.

Dabar šie indikatoriai seni, riboti ir visiškai klaidinantys. Tik nedaug šalių tebenaudoja tradicinį DTP, dauguma perėjo prie modernių kombinuotų vakcinų, pavyzdžiui 5-in-1, apjungiančių DTP su hep B and Hib skiepais. Tad, iš tiesų didelė dalis iš tų 83 procentų gauna penkias vakcinas. Be to, vaikų mirtingumo sumažinimo prasme, DTP nebesuteikia tikslaus vaizdo. Sukūrus ir tapus prieinamomis pneumokokinėms ir rotaviruso vakcinoms, dabar galime apsaugoti vaikus nuo dviejų didžiausių vaikų žudikų, pneumonijos ir diarėjos, kurios kasmet sukelia 29 procentus jaunesnių, nei 5 metų vaikų mirčių, t.y. 2 milijonus gyvybių.

Taigi, toliau naudojant DTP kaip imunizavimo lygio rodiklį, kyla apgaulingo nusiraminimo pavojus. Nors visiškai imunizuotų vaikų daugėja, remiantis dabartiniais tempais, iki 2030 m. tik vos daugiau, nei pusė pasaulio vaikų bus gavę visas 11 vakcinų.

Jei paimsime 73 skurdžiausias pasaulio šalis – tas, kurias remia GAVI aljansas, ir kur ligų rizika didžiausia – šis 2030 m. skaičius bus tik apie 70 proc. Čia lygis aukštesnis, nes labiau tikėtina, kad vaikai gaus visas 11 vakcinų, nei turtinguose kraštuose, kur, pavyzdžiui TB skiepai nebelaikomi būtinybe visiems.

Naujo mato naudojimas situaciją be abejo pagerintų, bet pertvarkyti reikia ne vien vakcinų metriką. Imunizacijos nauda taip pat neparodo viso vaizdo.

Platesnis poveikis

Paprastai, kai kalbame apie vaikų skiepijimo būtinybę, tai darome gyvybių išsaugojimo ir luošumo prevencijos prasme. Nors tai gryna tiesa, per pastaruosius keletą metų gavome vis daugiau duomenų, rodančių, kad tai tik dalis naudos; kad ji visi skiepijimo privalumai yra daug platesni, nei sveikatos apsauga ir gyvybės saugojimas ir tęsiasi nemažą vaiko vėlesnio gyvenimo dalį.

Išvengdami daugelio ligų, vakcinuoti kūdikiai gali užaugti sveikesniais vaikais, kurie galės daugiau lankyti mokyklą. Ir jiems mokykloje ne tik geriau sekasi. Užkertant kelią žalai, kurią gali sukelti infekcinės ligos, jie geriau vystosi ir protiškai. Visa tai padeda šeimai ir visai ekonomikai, kadangi tėvai gali dirbti, užuot rūpinęsi sergančiu vaiku, gauti didesnes pajamas ir tuo pačiu daugiau išleisti.

Tai, žinoma, nereiškia, kad vien skiepai yra kovos su skurdu sprendimas, bet jų vaidmuo šalinant kai kurias skurdo priežastis yra smarkiai neįvertinamas. Kaip visuomenės sveikatos intervencija, skiepijimas jau plačiai laikomas kaip vienas iš visuomenės sveikatos „geriausių pirkinių“, bet matuodami efektyvumą išgelbėtomis gyvybėmis, panašu, neįvertiname naudos ir jų siūlomos investicijų grąžos.

Norint geriau suprasti ir išmatuoti ryšį tarp visiško imunizavimo paplitimo ir žmonėms, namų ūkiams, bendruomenėms ir šalims tenkančios naudos, reikia atlikti daugiau tyrimų. Tačiau aišku viena, – jei daugiau vaikų gaus visas 11 vakcinų, nauda bus sustiprinama ir stipriai paveiks sveikatos stiprinimą ir skurdo mažinimą.

GAVI stengiasi tai pasiekti. Ir jei visos šalys imtųsi pakankamai plačiai taikyti visas 11 vakcinų, tuo pat metu stiprindami imunizavimo sistemas, tada iki 2030 metų visiškai imunizuoti galėtų būti 9 iš 10 vaikų. Bet norint to pasiekti, reikia atsikratyti pasenusių rodiklių ir ieškoti vaikų ir visiškos jų imuninės apsaugos stebėjimo būdų.

Tik skaičiuodami visiškai imunizuotus vaikus – viso pasaulio vaikus, iki pirmojo gimtadienio gavusius 11 vakcinų – galime maksimaliai išnaudoti skiepų galią ir pasirūpinti kiekvienu vaiku.

Seth Berkley vadovauja GAVI aljansui, viešajai ir privačiai partnerystei, gelbstinčiai vaikų gyvybes ir saugančia sveikatą, gerindama skiepų prieinamumą skurdesnėse šalyse. Kol kas ji padėjo paskiepyti 440 milijonus vaikų.

Šaltinis:

Seth Berkley, New Scientist № 2955

technologijos.lt