Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Gintautas Brimas: „Nutukimas kaip ir alkoholizmas – neišgydomas, nors gyventi be pasekmių įmanoma“(3)

Ligita Sinušienė | Šaltinis: vlmedicina | 2013-03-14 02:36:05

Kuo storulis panašus į alkoholiką? Juos sieja anaiptol ne valios stoka atsispirti žalingam įpročiui – besaikiam valgymui ar alkoholio vartojimui. XXL dydžio drabužių dėvėtojai netgi, priešingai, gali metų metus jausti nuolatinį alkį, bet jų liga – nutukimas - neišgydoma kaip ir alkoholizmas, nors gyventi be antsvorio ir įmanoma, - teigia abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. habil. dr. Gintautas Brimas. 

 

Galima sumažinti svorį, bet ne išgydyti nutukimą, - tvirtina chirurgas Gintautas Brimas. Algirdo Kubaičio nuotr.

 

Kartą esate sakęs, kad Jūs pats vaikystėje buvote apkūnus vaikas. Gal tai ir paskatino pasirinkti profesiją ir darbo kryptį-nutukimo chirurgiją?

Ne, profesiją rinkausi tikrai ne dėl to. O tais laikais, kai aš buvau vaikas, buvo suvokiama, kad apkūnus, riebus vaikas su trimis riekelėmis ant šlaunų yra sveikas. Ačiū Dievui, tas požiūris jau pasikeitęs, bet mano tėvai manė, kad apkūnus, storas vaikas – sveikas vaikas. Aš visada sakau, kad vaikų permaitinimas pirmaisiais jų gyvenimo metais nulemia tai, kad paskui 80 proc. jų turi nutukimo problemų suaugę.

Tad kaip reikia apsisaugoti nuo vaikų permaitinimo?

Kaip ir suaugusiems, taip ir vaikams yra rekomenduojamas kūno masės indeksas, tad reikia žiūrėti, kokio vaikas yra svorio, priklausomai nuo jo ūgio. Svarbiausia, kad tėvai nekimštų vaikui maisto per prievartą. Aš manau, kad organizmas natūraliai nori gauti tiek maisto, kiek jam reikia, kol mes jo neišbalansuojame tam tikru būdu. Ir jei vaikas nenori valgyti ar valgo tai, ką jis nori, arba nenori užbaigti to, kas yra lėkštėje, nereikia versti būtinai suvalgyti, kiek pridėta. Aš labiau tikiu psichologija, kad ko žmogaus organizmas nori, tai ir parodo. Jeigu vaikas yra sveikas, jis turi maitintis taip, kaip jis nori. Žinoma, yra tam tikrų ligų, kurios reikalauja specialios mitybos, bet apskritai jis turi maitintis natūraliai. Ir būtent sotumo jausmo pojūtis turi būti ta riba, kada jis gali nustoti valgyti.

 

Gydytojo teigimu, riebalinės ląstelės dauginasi tik pirmaisiais gyvenimo metais, tad labai svarbu nepermaitinti kūdikių. Dianos Čaginskienės nuotr.

 

Būna, kad vaikas suvalgo penkis šaukštus ir sako, kad jau sotus. Ar tai irgi gali būti natūralus jo organizmo maisto poreikis?

Turbūt. Bet tokiu atveju reiktų arba kreiptis į specialistą, arba patiems tėvams pasidomėti, ar to vaiko ūgis ir svoris normalus. Mityba - tai balansas tarp kalorijų sunaudojimo ir išeikvojimo. Vieni vaikai gali suvalgyti labai daug, bet jie yra labai aktyvūs, daug juda fiziškai – sudegina labai daug kalorijų. O kiti vaikai daug ramesni, pavyzdžiui, skaito daug knygų ar sėdi prie kompiuterio, yra sėslesni, mažiau sudegina tų kalorijų, tad galbūt tą dieną jam ir tų penkių šaukštų užtektų.

Tačiau turime suprasti vieną dalyką – tėvai turi rūpintis ne kiek vaikas suvalgo, bet jo mitybos stiliumi. Pavyzdžiui, vaikai labai geria fantą, kokakolą, ir geria šiuos gėrimus iš troškulio. Organizmui reikia tam tikro skysčių kiekio, jis tartum gauna tam tikrą jų kiekį, bet kartu – ir labai didelį kalorijų kiekį. Arba vaikų taip mėgstami „Makdonaldai“ ir kiti greito maisto restoranai. Mes jiems įperšame, parodome, suviliojame kita mitybos kultūra. Nors realiai tai nėra kultūra, o mitybos prisitaikymas prie tam tikro, greito, gyvenimo būdo, kai neturime kada laukti ar patys gaminti to maisto. Ir mes jį norime gauti per kelias minutes ir lygiai taip pat vaikus paskatinti nesveikai mitybai.

Taigi beveik visi šiuolaikiniai storuliai vaikystėje buvo netinkamai maitinti?

Ne visi, bet tie, kurie vaikystėje turėjo aiškiai per didelę kūno masę, dabar turi rūpesčių dėl svorio. Tai nereiškia, kad turi kraštutinę nutukimo problemą. Tačiau svorio problema prasideda nuo antsvorio, kai suaugusiųjų žmonių kūno masės indeksas yra 25-30, o nutukimas prasideda nuo 30 ir daugiau. Pavyzdžiui, mano kūno masės indeksas šiuo metu yra 28.

Permaitintas pirmaisiais kūdikystės metais vaikas turi nutukimo problemą. Riebalinės ląstelės gyvenimo eigoje nebesidaugina, bet pirmaisiais gyvenimo metais jų kiekis didėja. Didesnė mityba skatina, kaip manoma, didesnį riebalinių ląstelių gamybos kiekį. O vėliau, net jei jų ir mažiau, galima susilaukti bet kokio svorio, nes riebalų ląstelė iš esmės gali sukaupti maisto atsargų (riebalų) beveik neribotą kiekį. Viena ląstelė. Tad jų kiekis ir nelemia svorio. Ypač tai gerai parodo žmonės, pasidarę plastines operacijas. Jie pašalina didžiulius riebalų kiekius nuo pilvo klostės, šlaunų, rankų, pagurklio, veido ir pan., bet iš esmės jų svoris po kiek laiko atsistato, nes tas medžiagas sukaupia kitos likusios riebalų ląstelės, kurių yra visame organizme. Ir netgi mūsų organuose, netgi mūsų kaulų čiulpuose, ir t. t. Todėl operacijos, šalinančios riebalų kiekį, nėra operacijos, gydančios nutukimą. Tai tiesiog kosmetinės operacijos, koreguojančios tam tikrus kontūrus, bet neturinčios nieko bendro su nutukimo gydymo ir nutukimo operacijomis.

 

Sotumas pajuntamas išsitempus skrandžio sienelėms. Algirdo Kubaičio nuotr.

 

Ne kartą esate tvirtinęs, kad nutukimą gydo būtent skrandžio mažinimo operacijos...

Operacijų istoriškai buvo daug, bet jų mechanizmai yra dvejopi: vienas mechanizmas – malasorbcija, tai reiškia sutrikusį virškinimą. Mes organizmui sudarome tokias sąlygas, kad jis apeitų natūralų virškinimo kelią. Pavyzdžiui, jis apeina natūralias virškinamojo trakto dalis, kai atliekama skrandžio ir plonosios žarnos apylankos operacija. Maistas visiškai nekeliauja per didžiąją skrandžio dalį, dvylikapirštę žarną, o plonosios žarnos likęs virškinimo kelias sutrumpėja metru-metru dvidešimt dėl pašalintos vadinamosios plonosios žarnos kilpos. Malasorbcija maistui suteikia trumpesnį kelią, nei reikia jam suvirškinti, todėl nespėtas suvirškinti jis ir negali būti pasisavinamas. Organizmas pasisavina tik suvirškintą maistą. Nepasisavintas maistas keliauja storąja žarna per tiesiąją žarną ir eina tiesiai į lauką.

Tad nejaugi po tokios operacijos žmogus gali valgyti, kiek nori, ir vis tiek viskas išeina lauk?

Ne visai. Malasorbcinės operacijos buvo pradėtos 1960-aisiais. Tada išimdavo beveik visą plonąją žarną, palikdami jos tik apie 50 cm. Tokia operacija yra visu šimtu procentų malasorbcinė, paremta malasorbcijos sindromu. Kas nutinka, kai įsikišame į gamtą ir norime ją pagerinti? Tas įsikišimas kartais gali ir pakenkti. Dabar tos operacijos jau nebeatliekamos, nes 50 procentų žmonių labai gerai nukrisdavo svoris, jie puikiai jausdavosi, o likę 50 proc. turėdavo kokių nors problemų, iš kurių svarbiausios - nepakankamas organizmo aprūpinimas baltymais, dėl ko vystydavosi kepenų funkcijos nepakankamumas, kepenų cirozė su visomis jos pasekmėmis, taip pat – ir mirtimi. Prieš 10 metų tokios operacijos dar buvo atliekamos Lenkijoje ir Rusijoje. Lenkijoje tikrai žinau, kad prieš dešimtmetį nutrauktos, o kas daroma Rusijoje, aš nežinau. Pasaulyje niekur daugiau jos nebeatliekamos.

Antras nutukimo operacijų tipas – redukcija. Tai sumažinimas, šiuo atveju – skrandžio tūrio. Vienas iš pirminių sotumo mechanizmų yra skrandžio užpildymas ir jo sienelių išsiplėtimas, kai skrandžio sienelėse esantys specialūs nerviniai baro receptoriai siunčia signalus apie skrandžio užpildymą. Kiek laiko jūs pietaujate? Juk nepietaujate 2-3 valandas. Per 20-30 minučių mes sukramtome ir praryjame maistą, bet jis keliauja per organizmą, kad būtų pasisavintas, 3-4 valandas.

Maistas skrandyje pabus valandą-dvi, keliaus tada į dvylikapirštę žarną, skrandyje jį veiks skrandžio sultys, dvylikapirštėje žarnoje - tulžis ir kasos sultys. Toliau pradinėse plonosios žarnos kilpose šitų sulčių mišinys suvirškins maisto produktus iki tam tikrų molekulinių grandinių, kurios antroje plonosios žarnos dalyje iš organizmo per plonosios žarnos sienelę pateks į kraują.

Vadinasi, tik tuomet, kai iš tam tikros medžiagos patenka į žmogaus kraują, realiai gauname maisto medžiagų, kurias kažkada suvalgėme. Taigi, kalorijas iš suvalgyto maisto gauname po trijų ar gal net po keturių valandų. Bet jūs gi nevalgote tris-keturias valandas, kol pajuntate sotumą?! Vadinasi, sotumo mechanizmas susijęs ne su kalorijų ir suvalgyto maisto skaičiavimu. Jūsų organizmas dažniausiai naudoja kalorijas savo veiklai iš savo atsargų.

 

"Sotumą pajusti leidžia ne kalorijos, o maisto kiekis, kuris užpildo skrandžio tūrį", - sako Gintautas Brimas.Algirdo Kubaičio nuotr.

 

O pavalgius ir pajutus sotumą nustojus valgyti organizmas matuoja ne kalorijų, bet maisto kiekį. Jeigu skrandis užpildomas pakankamai, jo sienelės išsitempia ir tie baro receptoriai siunčia pakankamą kiekį signalų į smegenis, aktyvuodami sotumo centrą. Tada pajuntame sotumą. Tai labai individualus jausmas, bet jei aš jums sakau, kad esu sotus, jūs puikiai mane suprantate, apie ką aš kalbu. Lygiai tą patį galima pasakyti apie alkį. Tačiau gali būti daug sotumo ir alkio klasių: aš sotus, labai sotus, alkanas, nelabai alkanas ir pan.Vadinasi, mūsų sotumas priklauso nuo skrandžio dydžio. Jeigu skrandis didelis, tam kad jį užpildytume iki sienelių išsitempimo, reikia daug daugiau maisto. Ir tai lemia, kad gausime daugiau kalorijų. Jeigu mūsų skrandis mažas, vadinasi, nedidelis maisto kiekis sukels sienelių išsiplėtimą, ir pasisotinsime su mažesniu maisto kiekiu ir mažiau kalorijų. Redukcija ir yra skrandžio tūrio sumažinimas. Turime kelias operacijas: viena iš jų – skrandžio apjuosimas reguliuojama juosta. Tai yra, skrandį padaliname į dvi dalis: vieną, viršutinę, labai nedidelę, ir likusią dalį. O kita operacija vadinama didžiosios kreivės skrandžio redukcija. Tiesiog nupjauname dalį skrandžio, iš likusios dalies suformuodami gana siaurą kojinės pavidalo skrandį. Vadinasi, mes abiem operacijomis keičiame tūrį, į kurį patenka maistas. Į sumažintą skrandį patekęs maisto kiekis sieneles išplės greičiau, vadinasi, ir sotumas ateis anksčiau.

Šiais laikais naudojamos dviejų tipų operacijos: mišrios ir redukcinės. Mišrios yra tos, kurios įjungia ir tam tikrą skrandžio mažinimo elementą, ir tam tikrą žarnos trumpinimo, išjungimo, atjungimo arba apylankos elementą. O tokios operacijos, kad valgytumėte tiek, kiek norite, ir svoris būtų normalus, nėra. Reikia redukuoti mitybą.

O be chirurgo skalpelio žmonių skrandžių dydis labai skiriasi?

Yra nustatyta, kad nutukusių žmonių skrandis beveik dvigubai didesnis nei turinčių normalų kūno masės indeksą. Vadinasi, jiems ir reikia suvalgyti daugiau maisto, kad jie jaustų nors kokį sotumą. Tyrimas buvo atliktas taip: į skrandį įkištas zondas su pritvirtintu balionu, kuris gali užpildyti visą skrandį, ir į tą balioną buvo leidžiamas skystis arba oras. Tol kol žmogus pasakė, kad skrandis pilnas. O paskui tiems žmonėms buvo leidžiamas oras ar skystis iki maksimalios toleruojamos ribos, kol žmogus pasakė, kad daugiau nebegali. Abu šitie matmenys – pirminis pilnumas ir maksimalus skrandžio užpildymo toleravimas nutukusių žmonių buvo dvigubai didesnis. Galbūt iš tiesų, kaip vieni žmonės gimsta su didele nosimi, didele pėda, gal gimsta ir su dideliu skrandžiu. Tačiau šito tiksliai nežinome, nes gimusių kūdikių skrandžių niekas nematavo.

Antra, gal mes tuos skrandžius tampome gyvenimo eigoje. Chirurgai žino, kad jeigu dalis skrandžio pašalinama dėl ligos ar pan., po kiek laiko skrandžio tūris padidėja. Taigi skrandžio sienelės gali išsiplėsti. O galbūt mes gimėme su skrandžiais, kurie linkę išsitampyti? Tačiau čia jau prasideda filosofija. Vis dėlto yra žmonių, kurie daug valgo ir yra liesi, ir žmonių, kurie visą gyvenimą stengiasi kuo mažiau valgyti ir yra nutukę. Paklauskite bet kokio nutukusio žmogaus, ir 90 iš šimto pasakys, kad jie valgo labai mažai.

Tačiau ar nutukęs žmogus sugeba objektyviai įvertinti savo suvalgomo maisto kiekį?

Galbūt. Tačiau ne paslaptis, kad jie metų metais laikosi visokių dietų, riboja savo mitybą, stengiasi nepersivalgyti ir pan., ir vis tiek per 10 metų dažniausiai priauga svorio. Natūralu, jei nutukęs žmogus sako, kad valgo mažai, nes jeigu jo skrandis yra didelis, jis gal ir valgo nemažai, bet yra nuolat alkanas. Jo skrandis reikalauja užpildymo. Jis kažkiek valgo, bet niekada gyvenime negali savęs visiškai patenkinti.

 

Kol sergantis nutukimu žmogus laikosi dietos ar aktyviai sportuoja, gali turėti normalų kūno sudėjimą, bet jo liga neišgydyta, - teigia chirurgas G. Brimas.

 

Tačiau tarp žmonių labai dažnai yra matomas skirtumas. Tas liesas žmogus valgo valgo valgo ir sustoja, o lėkštėje, pavyzdžiui, dar pusė kotleto. Ir jam jūs jo neįkišite. Jis sako: „Aš sotus, daugiau nenoriu“. Nutukę žmonės dažniausiai turi vieną savybę – jie suvalgo viską, kas jų lėkštėje, ir dar jei kam nors šeimoje lieka, dažniausiai suvalgo ir jų. Galbūt taip yra net ir dėl to, kad tėvai dar vaikystėje įkūnijo mintį, kad kas įdėta lėkštėje, tą būtina suvalgyti. Ir gal gyvenimo eigoje tai buvo tas papildomas kąsnis, kuris iš metų į metus tampė, didino tą skrandį, ir dabar tas skrandis yra didelis ir reikalauja didelio maisto kiekio. Nors kalorijų organizmui ir užtenka iš didžiulių riebalų atsargų. Todėl aš savo vaikams nekišau maisto per prievartą. Nenori – nereikia. Atsistojo, nubėgo, pabėgiojo, vėl užsinorėjo, atėjo, pavalgė. Iš tiesų, jei organizmas yra sveikas, jis pats fiziologiškai susireguliuoja. Organizmas žino ne tik kiek, bet ir ką valgyti. Tarkim, nėštumo metu moterys pradeda neįprastai maitintis. Pavyzdžiui, žinau moterį, kuri nėščia beprotiškai daug valgė ledų. Kodėl? Leduose yra daug baltymų. Tai suprantama, nes augančiam vaisiui reikia jų, juk esame sukonstruoti iš baltymų. Arba moteris pradeda valgyti smėlį, žvyrą, graužti plytas, nes jai trūksta kalcio naujo organizmo kaulų statybai. Žinau vieną moterį, kuri nakčiai, eidama miegoti, pasistatydavo kibirą kriaušių ar obuolių, kad nereiktų naktį dėl jų keltis. Organizmas aiškiai diktuoja, ko jam reikia. Jeigu jūs įsinorėjote sūraus, vadinasi, jums trūksta druskų. Jeigu žmogui labai norisi saldaus, vadinasi, jam trūksta gliukozės. Bet yra kita pusė: jeigu įprasime maitintis saldžiai ar riebiai, sūriai, tai taps mūsų įpročiu, ir tai jau bus įdiegta, o ne natūralu. Todėl ir sakau – stenkimės įsiklausyti, ko organizmas nori.

Kodėl taip svarbu gydyti nutukimą?

Nutukimas yra labai rimta liga, sukelianti labai daug kitų gretutinių ligų: cukrinį diabetą, arterinę hipertenziją, stuburo, sąnarių ligas ir t. t. Tas ligas visi žino, visi gydo, supranta, kad jų išsivystymui įtakos turi nutukimas, bet gydo jas, o nutukimo - ne. Turime žinoti, kad vaistų nuo nutukimo mes neturime. Antra, dietos ir fiziniai pratimai, elgsenos modifikacija turi poveikį. Tačiau jei šitos priemonės yra trumpalaikės, skirtos tik tam tikram etapui, poveikį duos, bet svoris vėl užaugs. Nei dieta, nei kiti šiuo metu esantys vaistai, netgi nei operacijos neišgydo ligos, kuri vadinasi nutukimas. Šitos visos priemonės tik mažina svorį.

Tad kas yra nutukimas?

Disproporcija, sąveika tarp alkio ir sotumo centrų. Kažkodėl organizmas susireguliuoja taip, kad priima daugiau kalorijų nei reikia jam funkcionuoti. Žinoma, nutukimo apibrėžime yra sąvoka, kad tai ir per didelės riebalinio audinio sankaupos, jau trikdančios mūsų sveikatą. Be abejo, atlikus kokią nors operaciją ar ilgai laikantis dietos, atliekant aktyvius fizinius pratimus, mes sumažiname riebalines atsargas. Tačiau tai nereiškia, kad nutukimas kaip liga dingo. Gal negražus palyginimas su alkoholizmu, bet vis tiek galimas. Alkoholizmas - praktiškai neišgydoma liga. Alkoholikas gali gyventi nevartodamas alkoholio, tai vadinama absoliučia abstinencija. Jis -

alkoholikas visą likusį gyvenimą, bet nevartodamas alkoholio gali normaliai gyventi. Ir mes žinome, kad jis kiekvieną sekundę, kiekvieną minutę, kiekvieną dieną ar kiekvieną mėnesį pavartojęs alkoholio gali vėl sugrįžti prie senojo gyvenimo būdo.,Nutukimo atveju situacija ta pati. Pavyzdžiui, žmogus gali sirgti nutukimu, bet turėti normalią kūno masę, jei laikosi dietos, atlieka fizinius pratimus. Tačiau vos tik šių priemonių nebenaudoja, svoris pradeda augti, nes nutukimas niekur nedingo. Todėl dietos, fiziniai pratimai, elgsenos modifikacija nėra veiksmingi šiais laikais. Juk visa tai žinoma nuo Hipokrato laikų. Jeigu tai būtų veiksminga, šiandien neturėtume nutukusių žmonių. Kiekvienas šeimos daktaras pasakys, kaip sumažinti svorį - mažiau valgyti ir daugiau judėti. Tai yra taip paprasta. Tad kodėl nepavyksta? Juk yra daug ligų, kurių galima išvengti, pašalinus kokį nors psichologinį stresą. Galbūt kraujospūdžio, širdies ligų vienos iš priežasčių yra alkoholis, stresas. Tad pašalinkime visa tai, ir neturėsime šitų ligų. Galbūt neturėsime aukšto kraujospūdžio, širdies problemų, cukrinio diabeto ir galbūt nutukimo. Bet ar galime pašalinti gyvenimą, kuris yra aplink mus? Turime suprasti, kad nutukimas nulemtas genetiškai – apie 40 proc., bet likę 60 proc. – mūsų buitis, mūsų aplinka, mūsų socialinės sąlygos. Paimkite žmogų, pasodinkite į koncentracijos stovyklą, ir jis numes ten svorio. Tačiau pradės gyventi normalų gyvenimą, grįš į normalią aplinką, ir jo svoris vėl sugrįš.

Daugiau G. Brimo minčių apie nutukimo gydymą ir apie tai, už kokius nutylėjimus galima būtų Lietuvoje paduoti į teismą endokrinologus, skaitykite kitame straipsnyje.

Ačiū už pokalbį.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (3)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų