Antradienis, 2024.06.18
Reklama

Geroji energija, suteikianti laimę ir sveikatą

Akvilė Vitkauskaitė | 2014-02-14 00:01:28

„Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi...“, - taip prieš kelis tūkstančius metų savo pirmajame laiške korintiečiams rašė apaštalas Paulius. Kaip meilė suprantama šiandien? Ką apie meilę ir šv. Valentino dieną mano tie, kurie sergsti mus nuo ligų? Kaip jie švenčia šią dieną ir kaip puoselėja jausmus?

Sveikinimas
Anksčiau Valentino dieną pacientai pasveikindavo gydytojus gėlėmis ar saldainiais, tačiau dabar to nebebūna, - pastebi medikai. © Fotolia.com

Ar meilė - liga?

„Meilę tikrai galima priskirti ligai. Pažiūrėkite, kiek žmonių serga depresija dėl nelaimingos meilės, o dar venerinės ligos...“, - šmaikštauja UAB Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centro šeimos gydytoja Rita Seniūnaitė.

Jai antrina Kauno UAB „Bendrosios medicinos praktika“ ir Dainavos jaunimo centro gydytoja akušerė ginekologė Didona Vilkinienė: „Žinoma, kad tarp meilės ir ligos yra daug bendro. Tačiau meilė – tai ne piktybinė liga. Šios ligos tam tikrą laiką nepavyksta išsigydyti, na, bent jau trejus metus tai tikrai“.

Tačiau meilės, kaip ligos, apibrėžimui prieštarauja Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacinės poliklinikos vedėjas gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis: „Meilė – tai nuostabus jausmas, kuriam nėra jokių vaistų ir gydymo būdų. Tad kaip tai gali būti liga?“.

Gydytoja R. Seniūnaitė pripažįsta, kad vadovaujasi taisykle, jog artimą turi mylėti kiekvieną dieną, kadangi nežinai, kaip bus rytoj ir ar iš viso sulauksime rytojaus.

„Kiekvieną dieną turime švęsti šv. Valentino dieną, kiekvieną dieną turime puoselėti jausmus. Meilė negali dingti nei per šv. Velykas, nei sausio mėnesį, nei karštą vasaros dieną“, - įsitikinusi medikė.

Antanas Lukošaitis
„Meilė užveda gyvenimui, darbui, kitiems siekiams ir, žinoma, sveikatą veikia labai teigiamai“, - tikina A. Lukošaitis. Asmeninio archyvo nuotr.

Pacientai nebesveikina

Kaip meilės dieną švenčia medikai savo kolektyvuose?

Gydytoja R. Seniūnaitė pasakoja, kad ypatingų minėjimų šią dieną nėra: „Mūsų kolektyvas gana moteriškas, mes labiau linkusios paminėti kovo 8-ąją, kada būname džiuginamos gėlėmis. Meilės šventimą paliekame namams, juk tai – įsimylėjėlių diena“.

„Meilės šventė skirta švęsti su antrąja puse, o ne kolektyvu, todėl mes linkę šią dieną smagiai pajuokauti“, - antrina A. Lukošaitis.

R. Seniūnaitė atvirauja, kad pacientai taip pat nėra linkę sveikinti gydytojų su šia švente. „Tiesa, anksčiau, kai tik prasidėjo Valentino dienos karštinė, pacientai tą dieną stebindavo širdelės formos saldainiais ar gėlyte, tačiau šiandien, panašu, šią dieną meilė dovanojama tik antrajai pusei“.

Tą pačią tendenciją pastebi ir gydytoja D. Vilkinienė.

„Mes dirbame, su pacientais kalbamės apie sveikatą, o ne apie meilę“, - pritaria A. Lukošaitis.

Jis atkreipia dėmesį, kad šv. Valentinas yra ne tik meilės, tačiau ir epilepsija sergančiųjų globėjas.

„Aš šią šventę taip ir „švęsiu“ – daugiau kaip epilepsija sergančiųjų globėjo, o ne meilės dieną. Man, kaip neurologui, toks šventės variantas artimesnis“, - teigia A. Lukošaitis. Tačiau jis kartu nuoširdžiai tikisi spėti žodžiu ir gėle pasveikinti savo žmoną.

Medikai renkasi medikus?

Dažnai pastebima, kad medikų antrosios pusės taip pat yra medicinos atstovai. Kodėl taip yra?

„Dažniausiai todėl, kad mes labai daug laiko praleidžiame besimokydami, bendraudami su tų pačių ketinimų ir svajonių turinčiais žmonėmis. Mokomės mokomės, neišlendame iš bibliotekų ir apsidairę pamatome, kad laikas vedyboms. O ką daryti? Reikia griebti ką nors iš savo aplinkos“, - su šypsena atsako šeimos gydytoja R. Seniūnaitė ir priduria, kad medicinos pasaulio žmogus visada supras gydytojo pašaukimą, atsidavimą darbui ir vertybes.

„Kai kitų specialybių atstovai turi aukštojo mokslo diplomus, stabilius darbus, jau kuria šeimas, mes vis dar mokomės ir taip stabiliai nesijaučiame. Viena koja esame amžini studentai. Šis fenomenas skatina ieškoti panašaus partnerio į save“, - sako R. Seniūnaitė ir prisipažįsta, jog ir ją su vyru suvedė „medicinos kelias“.

D. Vilkinienė prisimena, kad studijų metais patyrė nelaimingą meilę, tad po šio įvykio kelerius metus nesileido į jokius santykius. O meilę ir sutuoktinį, ne mediką, padėjo atrasti artimieji. D. Vilkinienė neslepia, kad iš pradžių į tokius artimųjų ketinimus „suporuoti“ žvelgė skeptiškai, tačiau dabar esanti laiminga. „Toks likimas“, - sako gydytoja.

Neurologas A. Lukošaitis vedęs medikę, tačiau teigia, kad tai tik sutapimas: „Mūsų meilės istorija prasidėjo dar mokyklos laikais, tada apie mediciną dar tikrai negalvojome. Mus daugiau vienija kitokie panašumai ir bendri pomėgiai“.

Rita Seniūnaitė
Gydytoja R. Seniūnaitė pripažįsta, kad vadovaujasi taisykle, jog artimą turi mylėti kiekvieną dieną, kadangi nežinai, kaip bus rytoj ir ar iš viso sulauksime rytojaus. Algirdo Kubaičio nuotr.

Meilė – geroji energija

Teigiama, kad vienišiai gyvena trumpiau. Tikslių duomenų apie tai nėra, tačiau galima atrasti loginius ryšius tarp vienatvės ir trumpesnės gyvenimo trukmės.

„Žmogus yra sukurtas tam, kad šalia jo būtų kitas žmogus. Vieniši žmonės dažniausiai būna liūdnesni, labiau koncentruojasi ties ligomis“, - teigia R. Seniūnaitė. Gydytoja mano, kad labiau socializuoti, aktyvesni, linkę būti šurmulyje, kompanijoje ar kolektyve taip pat lengvai bendraujantys žmonės yra psichoemociškai geresnės būklės.

„Meilė – tai geroji energija, kuri turi aukštesnį tikslą. Žmogus jaučiasi laimingesnis, kai jo viduje kunkuliuoja jausmai“, - mano gydytoja D. Vilkinienė.

A. Lukošaitis sutinka su kolegėmis, kadangi tai gali paaiškinti neurologijos dėsniais. „Normaliame gyvenime meilė yra variklis. Meilė užveda gyvenimui, darbui, kitiems siekiams ir, žinoma, sveikatą veikia labai teigiamai“, - tikina gydytojas.

Didona Vilkinienė
„Svarbiausia, nebandyti pakeisti žmogaus, priimti tokį, koks yra, o iš jums nepatinkančių ydų sukurti privalumus. Tai ir yra santykių menas“, - įsitikinusi D. Vilkinienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Santykiai nuolat puoselėjami

Visuotinai pripažįstama, kad santykiai yra didelių pastangų ir glaudaus bendradarbiavimo kūrinys. „Poroje nuolatos stengtis, puoselėti santykius turi abu partneriai. Be abejonės, kiekvienos poros asmeninis reikalas, jei vienas imasi didesnės iniciatyvos, o kitas yra kiek pasyvesnis. Tai yra individualus kiekvienos šeimos ar dviejų asmenų sąjungos modelis, kuriam bendros formulės išvesti negalime“, - apie santykių puoselėjimą kalba R. Seniūnaitė.

D. Vilkinienė teigia, kad kai santuokoje išgyveni 25-erius gyvenimo metus, sunkumų nelieka, atsiranda meilė, išreiškiama darbais, ne žodžiais. „Viskas sunkiau, kai esi jaunas, aplink maži vaikai, reikia rūpintis karjera. Tačiau laikui bėgant kampai apsišlifuoja. Svarbiausia, nebandyti pakeisti žmogaus, priimti tokį, koks yra, o iš jums nepatinkančių ydų sukurti privalumus. Tai ir yra santykių menas“, - įsitikinusi gydytoja.

„Vieną dieną viskas einasi kaip per sviestą, o kitą – jauti, kad reikia daugiau dirbti. Kiekviena diena skirtinga ir kiekvieną jų reikia stengtis“, - apie sutuoktinių santykius sako A. Lukošaitis.

VLmedicina

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Klaipėdos universiteto ligoninė pertvarko skubios pagalbos paslaugas
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) nuosekliai įgyvendina struktūrinius pokyčius, kurie lems kokybiškesnes ir pacienta...
Miastenija – kokia tai liga ir kaip ją atpažinti?
Dažnas žmogus gali pajusti raumenų silpnumą, tačiau kartais tai gali būti pirmieji miastenijos simptomai. Miastenija &nd...
Pavartojote per daug alkoholio? Kokias klaidas darome norėdami pasveikti
Bandydami sumažinti išgerto alkoholio sukeltus negalavimus, žmonės neretai griebiasi savijautą po vakarėlio ne...
Santaros klinikų vadovas prof. Tomas Jovaiša: „Pokytis – tai nuolatinė būsena“
2024 m. birželio 11 d., laimėjęs konkursą į generalinio direktoriaus pareigas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros...
Nuo 2023 m. pradžios pacientams pradėti kompensuoti beveik 40 naujų vaistų
Kompensuojamųjų vaistų sąrašus kasmet papildo dešimtys naujų vaistinių preparatų, kurie padeda užtikrinti Lietuvos pacie...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų