Galintieji stebėti artimo žmogaus gaivinimą rečiau suserga depresija

Staigios mirties atveju žmogus dažniausiai gaivinamas. Dažnai būtent giminės ir artimieji suranda ligonį ir pradeda gaivinimą arba kviečia greitąją medicinos pagalbą. Atvykus profesionalams ir tęsiant reanimaciją giminaičiai paprastai išprašomi už durų arba iš automobilio. Prospektyvinis tyrimas parodė, kad kur kas geriau leisti artimiesiems stebėti reanimaciją.

Nestebėjusiems gaivinimo – didesnė depresijos rizika

Studijoje dalyvavo 15 greitosios pagalbos komandų. 8 komandos reanimacijos metu prašė giminaičių likti šalia ligonio, kitos komandos dirbo kaip įprasta ir buvo palyginamoji grupė.

Praėjus 90 dienų po reanimacijos pacientų artimieji buvo apklausiami telefonu. Pirminis tyrimo tikslas buvo nustatyti ligonių artimuosius, kurie kenčia nuo potrauminio streso sindromo. Tiriamojoje grupėje reanimaciją stebėjo 79 proc. apklaustųjų, kontrolinėje grupėje tik 43 proc. Kontrolinėje grupėje nustatyta reikšmingai didesnė potrauminio streso sindromo ir depresijos rizika.

„Vienareikšmiškai vertinti tyrimo rezultatus sunku, – svarsto Romuvos klinikos Kaune gydytojas psichiatras Mindaugas Jasulaitis. – Tačiau jie galėtų paskatinti kitus tyrėjus pakartoti tyrimą. Jei rezultatai būtų panašūs, tai galėtų paskatinti pergalvoti medikų elgesį su artimaisiais gaivinant pacientą. Norint keisti nusistovėjusią medicininę praktiką paprastai vieno tyrimo rezultatų nepakanka. Dabartinis medikų elgesys su artimaisiais gaivinant pacientą yra nulemtas ilgametės praktikos. Siekiant išgelbėti gyvybę, labai svarbus laikas ir sutelktas reanimacijos komandos darbas. Artimųjų buvimas šalia gali apsunkinti šį procesą“.

Stresas gali sukelti psichikos sutrikimus

Psichiatras „Vakarų Lietuvos medicinai“ papasakojo, jog artimo žmogaus radimas be gyvybės požymių ir jo gaivinimas (arba gaivinimo stebėjimas) yra stiprus psichinis stresas. Jis gali sukelti gana sunkų psichikos sutrikimą – ūminę reakciją į stresą. Todėl įprastai giminaičiai ir išprašomi iš palatos ar kambario reanimacijos metu. Jo simptomai yra įvairūs, tačiau paprastai pradžioje būna „apdujimo“ būsena, susiaurėja sąmonės ratas, dėmesys, sumažėja gebėjimas suvokti aplinką. Vėliau gali sekti atminties sutrikimas, išsekimas, užsidarymas savyje arba atvirkščiai - padidėjęs aktyvumas ir sujaudinimas.

„Dažnai greta pasireiškia panikos vegetaciniai simptomai, tokie kaip širdies plakimas, kvėpavimas, prakaitavimas, karščio pylimas ar kt. Paprastai šio sutrikimo simptomai praeina po kelių valandų ar dienų, tačiau kartais ūminė reakcija į stresą gali pereiti į potrauminio streso sutrikimą. Ši liga pasireiškia pasikartojančiais stresą sukėlusio įvykio prisiminimais, sapnavimu, taip pat jausmų blankumu, atsiskyrimu nuo kitų žmonių, sumažėjusiu jautrumu aplinkai ar gebėjimu džiaugtis gyvenimu. Simptomai paprastai praeina per šešis mėnesius. Jiems užsitęsus gali vystytis depresija, nerimo ar kiti psichikos sutrikimai“, - paaiškino M. Jasulaitis.

Šaltinis

Jabre P et al. Family presence during cardiopulmonary resuscitation. NEJM, 2013, 368, 1008-18