Kolorektalinis vėžys: gerai užsimaskavusi liga

Kovo 5 dieną visame pasaulyje minima kolorektalinio vėžio diena, o nuo 2000-ųjų, būtent šis mėnuo oficialiai pavadintas „Mėlynuoju kovu“ (eng. Blue March). Taip kiekvienais metais siekiama atkreipti dėmesį į šią opią problemą ir burti bendruomenę, kurioje išgyvenę šią ligą žmonės galėtų įkvėpti ir kitus. Lietuvoje kiekvienais metais diagnozuojama apie 1700 šio vėžio atvejų, tačiau atviras pokalbis apie storosios žarnos vėžį daugeliui vis dar yra tabu.

Reklama

Ši onkologinė liga siejama su vakarietišku gyvenimo būdu ir dažniau pasireiškia išsivysčiusiose šalyse. Storosios žarnos vėžio atsiradimą lemia tokie rizikos veiksniai, kaip mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, didelis stresas, o ilgai nejaučiant pirmųjų simptomų, liga gali netrukdomai progresuoti.

Ankstyvosios diagnostikos programa gali išgelbėti gyvybę

Tam, kad kuo įmanoma anksčiau būtų pastebėtos šios ligos užuomazgos ir ji būtų išgydyta, valstybė vykdo prevencinę programą, kuri nemokamai teikiama visiems asmenims nuo 50 iki 74 m. amžiaus, vieną kartą per dvejus metus.

„Nustačius ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžį, jo gydymas gali būti labai efektyvus, tuo tarpu vėlyvosios (IV) stadijos vėžį visiškai išgydyti jau yra sudėtinga. Norint atrasti vėžinius pakitimus kuo anksčiau, valstybinės diagnostikos programos dalyviams kas dvejus metus atliekamas slapto kraujo išmatose testas, o esant teigiamam rezultatui pacientai siunčiami atlikti endoskopinį žarnyno tyrimą – kolonoskopiją“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Šeimos medicinos centro vadovė Lina Vencevičienė.

Gydytoja priduria, kad dėl COVID-19 pandemijos, kaip ir daugelis ligų, kolorektalinis vėžys buvo nustumtas į „antrą planą“. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2019 metais ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvavo virš 261 tūkst. žmonių, o 2020 metais – jau tik virš 173 tūkst. gyventojų.

„Statistika rodo, jog patikrų nuo storosios žarnos vėžio skaičius 2020 metais krito net trečdaliu. Tai yra didelė problema, kuri lemia daugiau pradelstų ir smarkiai progresavusių atvejų, kadangi pradinėje ligos stadijoje aiškių simptomų nėra. Pacientas dažniausiai jaučiasi gerai, todėl „nemalonų“ tyrimą vis atidėlioja. Tačiau labai skatinu prevencinėje programoje dalyvauti visus 50-ies m. amžiaus sulaukusius gyventojus – tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – išvengti ligos pasekmių ragina gyd. L. Vencevičienė.

Jei ne paprasta patikra, vėžio nebūtų pastebėjusi laiku

Prevencinės programos dalyvei Danai Topuliauskienei storosios žarnos vėžys buvo diagnozuotas visai netikėtai – iki tol ji nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais. Laimei, moteris laiku sudalyvavo prevencinėje ligos programoje, kurios metu jai buvo nustatyta pirmoji vėžio stadija. Vėžys dar nebuvo išplitęs, tad pacientei užteko operacinio gydymo.

„Eilinės patikros pas šeimos gydytoją metu man buvo pasiūlyta pasidaryti slapto kraujavimo testą. Išmatose atradus kraujo, buvo nuspręsta daryti pilvo rentgeną ir kolonoskopiją. Gydytojai šių tyrimų metu storojoje žarnoje atrado naviką. Kadangi buvo nustatyta pirma vėžio stadija, man buvo paskirtas tik operacinis gydymą ir reabilitacija. Operacija buvo sėkminga – vėžys neatsinaujino. Žinoma, kas kurį laiką lankausi pas gydytojus pakartotinėms patikroms. Pirmaisiais metais po operacijos žarnoje atrado polipų, bet juos pašalino, o kitų patikrų metu viskas buvo gerai“, – savo istorija dalijasi D. Topuliauskienė.

Pasak prevencinės programos dalyvės, jeigu gydytojas pasiūlo dalyvauti patikroje, būtinai reikėtų sutikti, o jeigu nesiūlo, rizikos grupei priklausantiems asmenims patiems derėtų pasiteirauti.

„Pokalbis apie šią ligą ir jos diagnostiką neturėtų būti tabu. Rekomenduočiau šioje patikroje sudalyvauti absoliučiai visiems, patenkantiems į rizikos grupę. Aš pati iki patikros neturėjau jokių nusiskundimų sveikata ir jeigu ne ši programa, būčiau nieko nedariusi ir niekur nesikreipusi. Šios patikros yra labai paprastos ir naudingos“, - teigia moteris.