Europos narkotikų rinka: kaip ant mielių auganti pasiūla nestokoja norinčių išbandyti
2012 m. lapkričio 15 d. Lisabonoje Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) pristatė metinę ataskaitą. Ataskaitoje, kuri yra svarbiausias agentūros leidinys, pateikiami naujausi duomenys ir pastabos apie narkotikų ir narkomanijos padėtį 27 ES valstybėse narėse, Norvegijoje, Kroatijoje ir Turkijoje. Aptariami svarbiausi uždaviniai ir vilčių teikianti praktika šiuo metu kylančioms narkotikų problemoms spręsti.
Metinę ataskaitą galite atsisiųsti tinklalapyje https://www.ntakd.lt/lt/Projektai/1/
Ataskaitoje nurodoma, jog pasiūla Europos stimuliatorių rinkoje darosi vis įvairesnė, vartotojai gali rinktis įvairiausių rūšių miltelius ir tabletes. Nors kokainas, ekstazis ir amfetaminai vis dar išlieka pagrindiniai stimuliatoriai rinkoje, jiems jau tenka konkuruoti su gausėjančia sintetinių narkotikų, tokių kaip katinonai (viena iš didžiausių naujųjų narkotikų grupių šiandieninėje Europoje), pasiūla. Atidžiai stebimi ir kiti stimuliatoriai; yra ženklų, kad į rinką toliau skverbiasi metamfetaminas. Tačiau Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) duomenimis, heroino vartojimas dabar kelia mažiau problemų. Šiandien Lisabonoje paskelbtoje EMCDDA 2012 m. metinėje ataskaitoje „Narkotikų problema Europoje“ spėjama, jog netrukus gali prasidėti nauja era, kuomet heroinas nebeturės tokios didelės įtakos narkotikų problemai Europoje.
Susirūpinimas dėl stimuliatorių rinkos
EMCDDA teigia, kad vartotojų akyse, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip prieinamumas, kaina ir grynumas, kurie daro įtaką vartotojų pasirinkimui ir lemia rinkos nepastovumą, šie narkotikai tam tikru mastu „pakeičia vienas kitą“. Ataskaitoje taip pat atskleidžiama, kad vartotojai dažnai nežino, ką jie perka.
Per paskutinį dešimtmetį kokainas įsitvirtino kaip dažniausiai Europoje vartojamas neteisėtas stimuliatorius, nors dauguma jo vartotojų yra užregistruoti tik nedidelėje ES vakarų šalių grupėje. Apie 15,5 milijono europiečių (nuo 15 iki 64 metų amžiaus) yra nors kartą gyvenime bandę vartoti kokainą, o apie 4 milijonus jį vartojo per paskutinius metus. Tačiau nors kokaino vartojimas vis dar sudaro didelę stimuliatorių vartojimo dalį, šiandieniniai duomenys patvirtina praeitų metų ataskaitoje skelbtos analizės išvadą, jog jo populiarumas mažėja, o įvaizdis prastėja.
Apie 11,5 milijono europiečių (15–64 metų amžiaus) yra nors kartą gyvenime bandę ekstazį, apie 2 milijonus jį vartojo per paskutinius metus. Dabartiniai duomenys patvirtina praeitų metų ataskaitoje paskelbtos analizės išvadą, kad MDMA – geriausiai žinomas ekstazio grupės narkotikas – sugrįžta. Pastaraisiais metais pastebėtas MDMA trūkumas, o ekstazio tablečių sudėtyje dažnai būdavo randama kitų medžiagų (pvz.: mCPP, BZP, mefedrono). MDMA gamybos sumažėjimas siejamas su sėkmingai taikomomis priemonėmis, kuriomis užkertamas kelias MDMA gamybai būtinam prekursoriui PMK. Tačiau dabar gamintojai randa alternatyvias MDMA gamybai būtinas chemines medžiagas. Nors tablečių, parduodamų kaip ekstazis, sudėtis ir toliau yra labai įvairi, atsiranda vis daugiau miltelių ir tablečių, kuriose yra didelės MDMA dozės.
Metamfetaminas ir toliau skverbiasi į Europos stimuliatorių rinką
Amfetaminų (į šią sąvoką įeina amfetaminas ir metamfetaminas) vartojimas Europoje apskritai išlieka mažesnis nei kokaino. Apie 13 milijonų europiečių (15–64 metų amžiaus) yra nors kartą gyvenime bandę amfetaminus, apie 2 milijonus juos vartojo per paskutinius metus. Paskutiniai duomenys rodo, kad praėjusiais metais amfetaminų vartojimas tarp jaunų suaugusiųjų (15–34 metų amžiaus) išliko stabilus arba mažėjo. Iš šių dviejų narkotikų dažniau vartojamas amfetaminas. Tačiau atrodo, kad plinta metamfetamino, kuris anksčiau Europoje buvo mažai vartojamas (daugiausia Čekijoje ir Slovakijoje), vartojimas.
Pastaraisiais metais EMCDDA metinėse ataskaitose nurodoma, kad metamfetamino įsigyti darosi vis lengviau, o konfiskavimo duomenys rodo, kad metamfetamino gamyba didėja ir jis skverbiasi į Europos stimuliatorių rinką.
2012 m. nustatyta daugiau kaip 50 naujų narkotikų ir didėjantis nekontroliuojamas narkotines ir psichotropines medžiagas pardavinėjančių internetinių parduotuvių skaičius.
Europos Sąjungoje kiekvieną savaitę pranešama apie vieną naują narkotiką. 2011 m. per ES ankstyvojo įspėjimo sistemą (angl. early-warning system; EWS) oficialiai pirmą kartą iš viso pranešta apie 49 psichoaktyviąsias medžiagas . Tai didžiausias per vienerius metus praneštas tokių medžiagų skaičius (2010 m. pirmą kartą pranešta apie 41 medžiagą, 2009 m. – apie 24). Preliminarūs 2012 m. skaičiai nerodo jokio mažėjimo, nes jau pranešta apie 50 medžiagų.
Europoje kylant susirūpinimui dėl stimuliuojančio narkotiko 4-metilamfetamino (4-MA) vartojimo buvo formaliai paprašyta ištirti šios medžiagos keliamą pavojų sveikatai ir visuomenei (įskaitant organizuotų nusikalstamų grupių dalyvavimą jo prekyboje). Šią savaitę Lisabonoje EMCDDA mokslinis komitetas, kuriame dalyvaus Europos Komisijos, Europolo ir Europos vaistų agentūros ekspertai, įvertins šio narkotiko riziką. Šiuo metu daugumos ES valstybių narių narkotikų kontrolės įstatymai šio narkotiko nekontroliuoja.
Šiandien skelbiamoje ataskaitoje nurodyta, kad 2012 m. per vieną patikrinimą EMCDDA nustatė 693 internetines mažmenines parduotuves, pardavinėjančias ES šalims teisės aktais nekontroliuojamas medžiagas; tai rekordinis skaičius: 2010 m. sausio mėn. tokių parduotuvių buvo 170. Nors internete dažniausiai siūlomi ir pirmąją vietą teisės aktais nekontroliuojamų medžiagų dešimtuke užima trys natūralūs produktai: puošnioji vožtė, šalavijas ir haliucinogeniniai grybai, bet kitos septynios medžiagos yra sintetinės
Nors daugiausia dėmesio skiriama seniai žinomiems narkotikams arba atsirandančioms naujoms medžiagoms, tačiau tuo pat metu rinkoje įsitvirtina seniau atsiradę nauji narkotikai, ir jų negalima pamiršti, įspėja EMCDDA.
Heroinas - mažiau naujų vartotojų ir mažesnė pasiūla
Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio heroinas turi didžiausią įtaką Europoje susiklosčiusiai narkotikų vartojimo padėčiai ir vis dar sukelia daugiausiai su narkotikų vartojimu susijusių ligų ir mirties atvejų ES. Bet, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) duomenimis, heroino vartojimas dabar kelia mažiau problemų. Šiandien Lisabonoje paskelbtoje EMCDDA 2012 m. metinėje ataskaitoje „Narkotikų problema Europoje“ spėjama, jog netrukus gali prasidėti nauja era, kuomet heroinas nebeturės tokios didelės įtakos narkotikų problemai Europoje.
Ataskaitoje rašoma: „vis dažniau pastebima, kad kai kuriose Europos dalyse naujų heroino vartotojų mažėja, sumažėjo paties narkotiko prieinamumas, o neseniai kai kuriose šalyse jo netgi pritrūko“. Neteisėtų narkotikų rinkose vykstančius pokyčius reikės atidžiai sekti siekiant nustatyti, ar pritrūkus heroino ilgainiui apskritai nesumažės jo prieinamumas, ar vietoj jo nebus pradėta tiekti kitų medžiagų.
Pasak už EMCDDA veiklos sritį atsakingos Europos Komisijos narės Cecilios Malmström, sumažėję heroino vartojimo mastai ES yra ilgalaikių pastangų sumažinti ir heroino pasiūlą, ir jo paklausą rezultatas. Veiksmingas teisėtvarkos priemonių taikymas kovojant su heroino kontrabanda turėjo itin didelę įtaką siekiant apriboti šio narkotiko pasiūlą. Nemažiau svarbu buvo tai, kad daugiau heroino vartotojų turėjo galimybę gydytis pakaitiniais opioidiniais preparatais, todėl rinkoje gerokai sumažėjo heroino paklausa. Visi šie veiksniai gali padėti sukurti sąlygas toliau mažinti Europos heroino rinką. Atsižvelgiant į kai kuriuos aspektus, Europą dabar galima laikyti šiai narkotinei medžiagai dar nepalankesne rinka.
EMCDDA duomenimis, heroino prieinamumo Europoje pokyčiai gali būti susiję su pasikeitusiais narkotikų vartojimo ypatumais. Kai kurių Europos šalių teigimu, daugelis gydytis pradedančių narkotikų vartotojų kaip pagrindinį probleminį narkotiką nurodo ne heroiną, o kitus opioidus.
Kaip rodo gydymą pradėjusių pacientų duomenys, Europoje mažėja vartojančiųjų švirkščiamuosius opioidus. Skaičiai nuteikia optimistiškai, tačiau švirkščiamojo heroino vartotojams kyla didžiausias narkotikų vartojimo sukeltų sveikatos problemų pavojus, pavyzdžiui, per kraują plintančių infekcijų (ŽIV/AIDS, hepatito B, C), perdozavimo ir mirties nuo narkotikų. Pastarąjį dešimtmetį ES pradėta daug veiksmingiau spręsti ŽIV infekcijos plitimo tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų klausimą, t. y. plačiau vykdoma prevencija, taikomas gydymas ir žalos mažinimo priemonės.
Nors Europoje sėkmingai kovojama su ŽIV plitimu tarp narkotikų vartotojų, šis virusas gali ir toliau sparčiai plisti tam tikrose gyventojų grupėse. Šiandien paskelbtoje ataskaitoje pateikiami naujausi duomenys apie nerimą keliančius 2011 m. užregistruotus ŽIV infekcijos protrūkius tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Graikijoje ir Rumunijoje.
Juodligės protrūkiai tarp heroino vartotojų ir ypatingas dėmesys situacijai Europos kalėjimuose
Bakterinės infekcijos – tai dar viena pavojinga ir grėsmę gyvybei galinti kelti narkotikų švirkštimosi pasekmė. Šiandien paskelbtoje ataskaitoje pateikiama informacija apie naują juodligės protrūkį tarp heroino (daugiausia švirkščiamojo) vartotojų. Nuo 2012 m. birželio mėn. keturiose ES šalyse – Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje – pranešta apie maždaug 12 naujų juodligės atvejų, kurie gali būti susiję su tuo pačiu užkrėsto heroino šaltiniu ir galbūt su tuo pačiu tiekėju, kuriam pateikti kaltinimai dėl ankstesnio 2009–2010 m. įvykusio juodligės protrūkio Škotijoje. 2012 m. įvykęs juodligės protrūkis pastūmėjo EMCDDA ir ECDC kartu skubiai įvertinti su šiuo klausimu susijusią riziką. Buvo prieita prie išvados, kad heroino vartotojams tebekyla pavojus užsikrėsti šia bakterija, ir pateiktos rekomendacijos. Agentūrų ankstyvojo įspėjimo tinklai šiuo metu aktyviai stebi, kad galėtų užfiksuoti naujus šios ligos atvejus, be to, sugriežtinta priežiūra.
Manoma, kad Europos Sąjungos įkalinimo įstaigose šiuo metu bausmę atlieka maždaug 635 000 žmonių. Tyrimų duomenimis, kalėjimuose narkotikų problema daug rimtesnė, nei visuomenėje. Pavyzdžiui, heroiną nors kartą gyvenimą yra vartoję tik 1 proc. visuomenės, o tarp kalinių, aštuoniose iš 13 šalių, – nuo 15 proc. iki 39 proc. Nors patekę į įkalinimo įstaigas kai kurie kaliniai nustoja vartoti narkotikus arba vartoja mažiau, kiti – kaip tik pradeda vartoti narkotikus arba imasi žalingesnės veiklos (pvz., dalijasi švirkštais). Daugelis kalėjimų perpildyti, juose nesilaikoma higienos reikalavimų ir trūksta sveikatos priežiūros priemonių, o tai dar labiau kenkia bendrai kalinių sveikatos būklei.
Kartu su Metine ataskaita šiandien paskelbtoje naujoje apžvalgoje, EMCDDA analizuoja narkotikų vartojimo tarp kalinių ypatumus bei pastangas Europos ir nacionaliniu lygmenimis pagerinti kalinių sveikatą ir jų teisių paisymą. Ataskaitoje vertinamas infekcinių ligų prevencijos ir priklausomybės ligų gydymo paslaugų teikimas Europoje.
Nerimas dėl gausaus kanapių vartojimo Europoje
Metinėje ataskaitoje teigiama, kad Europos kanapių rinkoje matomas aiškus perėjimas nuo įvežtinių prie Europos šalyse užaugintų kanapių produktų vartojimo . Dvidešimt devyniose iš 30 EMCDDA ataskaitas teikiančių šalių užregistruoti bent keli kanapių (marihuanos) auginimo atvejai. Dviejuose trečdaliuose šių šalių daugiausia vartojamos džiovintos kanapės, o trečdalyje – importuojama kanapių derva (hašišas).
Iš ataskaitos matyti, kad nuo 2005 m. Europoje nuosekliai daugėja džiovintų kanapių konfiskavimo atvejų ir 2010 m. siekė 382 000 atvejų, t. y. pirmą kartą viršijo kanapių dervos konfiskavimo atvejų skaičių (358 000) (3 skyrius, 2 lentelė). Tačiau konfiskuojamos kanapių dervos kiekis tebėra gerokai didesnis už konfiskuojamų džiovintų kanapių: 2010 m. konfiskuotos 106 tonos džiovintų kanapių ir 563 tonos kanapių dervos.
Bent kartą gyvenime kanapių vartojo maždaug 80,5 mln. europiečių (15–64 metų), maždaug 23 milijonai iš jų kanapes vartojo bent kartą per paskutinius metus . Naujausi Europos šalių pateikti duomenys patvirtina, kad kaip ir nurodyta ankstesnėse EMCDDA Metinėse ataskaitose, praėjusiais metais kanapių vartojimo tarp jaunų suaugusiųjų (15–34 metų) mastai taip pat iš esmės nesikeitė arba šiek tiek sumažėjo.
Atlikus naujausią (2011 m.) alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimą (angl. European school survey project on alcohol and other drugs ESPAD), nustatyta, kad pusėje iš 26 EMCDDA veikloje dalyvaujančių šalių kanapių vartojimo tarp moksleivių (15–16 metų) tendencijos nesikeitė nuo 2007 m., kai taip pat buvo atlikta apklausa . Kitose 13 šalių šios tendencijos labai skiriasi. Devyniose šalyse kanapių vartotojų gerokai padaugėjo, labiausiai – Prancūzijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje. Keturiose šalyse (Danijoje, Maltoje, Slovakijoje, Didžiojoje Britanijoje) šių narkotinių medžiagų vartotojų sumažėjo.
Nerimą tebekelia tai, kad maždaug 3 milijonai europiečių (15–64 metų) tebevartoja šį narkotiką kasdien (maždaug 1 proc. visų suaugusių Europos gyventojų . Apskritai bet kokiu atveju optimistiškai vertinant nekintamą kanapių vartojimo mastą, vertėtų nepamiršti, kad šis narkotikas tebėra svarbi visuomenės sveikatos problema. Kanapes kaip pagrindinį vartojamą narkotiką nurodo maždaug 25 proc. gydytis dėl priklausomybės nuo narkotikų pradedančių pacientų.
Šalių iniciatyvos: naujai atsirandančių narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimo priemonės
Visoje Europoje kuriamos įvairios priemonės, kuriomis siekiama sumažinti narkotikų paklausą ir pasiūlą. Naujų psichoaktyviųjų medžiagų atsiradimo ir plitimo greitis kelia iššūkį šalims ir reikalauja keisti narkotikus kontroliuojančių teisės aktų priėmimo procedūras . Metinėje ataskaitoje aprašomi „novatoriški pokyčiai kai kurių šalių teisėkūros ir teisėsaugos politikoje“. Pagrindinė tendencija daugelyje šalių – bausti ne narkotikus vartojančius, bet juos siūlančius asmenis.
Pasak EMCDDA direktoriaus Wolfgango Götzo, šių metų ataskaita parengta finansiniu požiūriu sudėtingu Europai laikotarpiu, dėl to nepakanka išteklių sveikatos ir socialinėms problemoms spręsti. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, svarbiausia yra užtikrinti geriausią gydymo kokybę ir geriausius gydymo rezultatus mažiausiomis galimomis sąnaudomis. Itin svarbu užtikrinti, kad turimos lėšos būtų investuojamos tikslingai į tas veiklos sritis, kurių efektyvumas įrodytas. Bendradarbiaudamos ir dalydamosi patirtimi ir geriausia praktika, ES valstybės narės gali padėti pasiekti šiuos tikslus.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
Susiję straipsniai
