Europoje prasidėjo Vakarų Nilo karštligės sergamumo sezonas

Skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (EWRS) duomenimis, birželio 13 d. Bosnijoje ir Hercegovinoje (Serbų Respublikoje) užregistruoti 2 Vakarų Nilo karštligės (toliau – VNK) atvejai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras jau pradėjo skelbti kas savaitę atnaujinamus sergamumo VNK žemėlapius.

Sergamumo VNK žemėlapiai sezono metu (birželis – lapkritis) bus atnaujinami kiekvieną penktadienį. Pagrindinis atnaujinamų žemėlapių tikslas – informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie epidemiologinę VNK situaciją bei užtikrinti kraujo perpylimo procedūrų saugumą. Vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, kraujo donorystė turi būti atidedama 28 dienoms po išvykimo iš viruso plitimo zonos.

Viruso cirkuliacija nustatyta Afrikoje, Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Vakarų ir Centrinėje Azijoje, Australijoje, Šiaurės Amerikoje. Europoje registruojami pavieniai VNK atvejai ir protrūkiai tarp žmonių ir arklių nuo 1960 metų. Susirgimai tarp žmonių užregistruoti Rusijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Graikijoje, Italijoje, Čekijoje.

Vakarų Nilo karštlige – tai zoonozė, pasireiškianti į gripą panašiais simptomais. Ją sukelia Vakarų Nilo virusas. Šia karštlige serga žmonės, paukščiai, arkliai.

Vakcinos nuo VNK nėra. Pagrindinė profilaktikos priemonė keliautojams – vengti uodų įkandimų.

Apsisaugojimui nuo uodų rekomenduojama:

naudoti repelentus;

dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis bei mūvėti ilgas kelnes, vengti tamsių spalvų drabužių, kurie vilioja uodus (ypač tamsiuoju paros laiku, kuomet uodai aktyviausi);

sumažinti arba sunaikinti uodų veisimosi vietas (šalinti atviras talpas su stovinčiu vandeniu namuose ir namų aplinkoje, pašalinti šiukšles, vazonus, įvairias dėžes, kuriose gali susikaupti lietaus vanduo);

teritorijose, kur gausios uodų populiacijos, rekomenduojama naudoti insekticidais apdorotus tinklelius ant langų, durų ir kt.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras