Antradienis, 2024.05.28
Reklama

Europoje gauti heroino vis sunkiau

2011-11-29 11:24:52

Kas valandą Europos Sąjungoje (ES) miršta narkomanas, per metus – apie 20 tūkst. Naujausia statistika gali pasiguosti nebent tuo, kad sumažėjo heroino vartojimas, o susirgimų žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) Europoje ir toliau mažėja.

Švirkščiamieji narkotikai išeina iš mados

Remiantis naujausiais Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) duomenimis, ES ir Norvegijoje daugiau kaip 1,3 mln. žmonių nuolat vartoja opiatus.

Opiatai yra plačiausiai vartojami narkotikai. Jie gali būti natūralios kilmės (morfinas, kodeinas gaunami iš aguonų), sintetiniai (kai kurie nuskausminamieji vaistai) ir pusiau sintetiniai (heroinas). Kai kurie sintetiniai opiatai plačiai vartojami medicinoje, pavyzdžiui, tramadolis, fentanilis, metadonas ir kt. Grynas lakus heroinas gali būti vartojamas įtraukiant jo garus, o mažos koncentracijos heroinas ir aguonų produktai švirkščiami į veną.

Maždaug pusė (51 proc.) Europoje narkotikus vartojančių asmenų, pradedančių specialųjį gydymą, nurodo opiatus kaip pagrindinę vartojamą narkotinę medžiagą.

Švirkščiamųjų narkotikų vartotojai priklauso didžiausią pavojų savo sveikatai dėl narkotikų vartojimo keliančių asmenų grupei. Jiems gresia per kraują plintančios infekcijos, tokios kaip ŽIV, AIDS (įgytasis imuninio nepakankamumo sindromas – neišgydoma infekcinė liga, kurią sukelia ŽIV), hepatitas B (kepenų uždegimas, pasireiškiantis gelta), hepatitas C (užsikrečiama per infekuotą kraują), kitos infekcijos arba narkotikų perdozavimas.

Penkerius metus vykdyta pradedančių gydytis heroino vartotojų tendencijų analizė rodo, kad daugelyje Europos šalių sumažėjo švirkščiamąjį heroiną vartojančių asmenų. Naujausiais duomenimis, mažiau nei pusė (40 proc.) pradedančių gydytis opiatų vartotojų nuolat vartoja švirkščiamuosius narkotikus.

Švirkštimosi mastai tarp pradedančių gydytis opiatų vartotojų šalyse smarkiai skiriasi – nuo mažiau nei 10 proc. Olandijoje iki daugiau nei 90 proc. Latvijoje ir Lietuvoje. Vis dėlto besigydančiųjų duomenys rodo, kad švirkščiamųjų opiatų (visų pirma heroino) vartojimas mažėja.

Prieš savaitę Vilniuje pristatytoje metinėje ataskaitoje ENNSC pranešė, kad nuo 2010 m. pabaigos iki 2011 m. pradžios daugelyje šalių gerokai sumažėjo heroino prieinamumas. Stygius buvo ypač juntamas Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Tam įtakos galėjo turėti narkotikų nukreipimas į Azijos rinką, 2009 m. sumažėjusi opijaus gamybos apimtis Afganistane, 2010 m. išplitę aguonų amarai, pakenkę didžiausioms Afganistano aguonų auginimo provincijoms. Taip pat pripažįstama, kad akivaizdžiam heroino stygiui Europoje atsirasti padėjo ir sėkmingas Turkijos ir ES teisėsaugos tarnybų bendradarbiavimas.

Jaunimas renkasi kanapes

Nors švirkščiamojo heroino vartojama mažiau, heroino vartojimas tebėra pagrindinė su narkotikais susijusių ligų ir mirčių priežastis Europoje.

Deja, pamažu imama kalbėti apie naujus rūpesčius dėl galimų ŽIV protrūkių tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, ypač socialiai atskirtose bendruomenėse.

Heroinas nėra mėgstamas Lietuvos narkomanų, tačiau jis ypač populiarus Rusijoje ir Ukrainoje. Didžiausioje Europos šalyje registruojama net 1 mln. 600 tūkst. heroino vartotojų.

2009 m. duomenimis, ES ir Norvegijoje užfiksuota daugiau kaip 7 600 mirties atvejų nuo narkotikų vartojimo, daugelis šių mirčių susijusios su opiatais. Visgi, kaip rodo tyrimai, šie skaičiai gali būti tik ledkalnio viršūnė. ENNSC apskaičiavo, kad kiekvienais metais daugiausia nuo perdozavimo ir dėl kitų priežasčių (ligų, savižudybių, traumų ir kt.) Europoje miršta maždaug 10–20 tūkst. probleminių opiatų vartotojų.

Vakarų ir Pietų Europoje antras pagal populiarumą narkotikas – kokainas. Jį vartoja 14,5 mln. europiečių. Dažniausiai narkomanai kokainą vartoja kartu su alkoholiu, nes šis narkotikas apsvaigusiam nuo alkoholio žmogui leidžia pasijusti blaiviam. Lietuva paminėta tarp šalių, kuriose kokaino vartojama mažiausiai. Europoje vidutiniškai 4,3 proc. žmonių bent kartą pabandė kokaino, Lietuvoje – vos 0,5 proc.

Amfetamino, kuris populiariausias Šiaurės ir Rytų Europoje, yra pabandę maždaug 12,5 mln., arba 3,8 proc. suaugusių europiečių. Per praėjusius metus šių narkotikų vartojo 1,5–2 mln., arba 0,5 proc. žmonių. Ekstazį (amfetamino darinys), Lietuvoje dažniausiai  vadinamą „ratu“, bent kartą gyvenime vartojo 2,1 proc., per pastaruosius 12 mėnesių – 1 proc., per pastarąsias 30 dienų – 0,3 proc. 15–64 metų mūsų šalies gyventojų.

Kanapes, kurių yra pabandę 78 mln. europiečių, daugiausia vartoja 15–34 metų narkomanai. Jos ypač paplitusios tam tikrose jaunimo grupėse, pavyzdžiui, tarp jaunuolių, dažnai besilankančių naktiniuose klubuose. Bent kartą gyvenime kanapes yra vartoję 11,9 proc., per pastaruosius 12 mėnesių – 5,6 proc., per pastarąsias 30 dienų – 1,2 proc. Lietuvos gyventojų.

Rečiau užsikrečia ŽIV

2009 m. pabaigoje Europoje gyveno 2,2 mln. užsikrėtusiųjų ŽIV. Naujausi duomenys rodo, kad vidutinis naujų ŽIV atvejų skaičius nuo 2007 m. senajame žemyne mažėja. 2009 m. nustatytas ligi šiol mažiausiai naujų diagnozuotų atvejų – maždaug 1 300, o 2006 m.  buvo pasiektas pikas – 4 300 užsikrėtusiųjų.

„Per pastarąjį dešimtmetį laikantis iniciatyvaus, pragmatiško ir įrodymais pagrįsto požiūrio padaryta tikra pažanga mažinant su narkotikais susijusių ŽIV infekcijų skaičių Europoje, – sakė ENNSC direktorius Volfgangas Gocas. – Vis dėlto negalime pamiršti, kad švirkščiamųjų narkotikų vartojimas kiekvienais metais ES vis dar sukelia daugiau kaip 2 tūkst. su ŽIV ir AIDS susijusių mirčių.“

Nors Europa gali džiaugtis mažėjančiais infekuotųjų ŽIV tempais, bet tik ne Lietuva ir Estija. Šiose Baltijos šalyse nuo 2008 m. ŽIV nešiotojų daugėja. Estija pirmauja visoje Europoje pagal užsikrėtusiųjų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų. 2008 m. Estijoje gydėsi 2 500 ŽIV nešiotojų. Iki šių metų sausio 1 d. Lietuvoje diagnozuoti 1 734 ŽIV infekuoti asmenys., 72 proc. jų užsikrėtė neteisėtai švirkšdamiesi injekcinius narkotikus.

Klaipėdoje jau mažiausiai penketą metų yra

aukščiausias sergamumo ŽIV rodiklis Lietuvoje, kuris, preliminariais duomenimis, 2009 m. išaugo ir siekė 111,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis 2,6 karto aukštesnis už bendrą Lietuvos sergamumo ŽIV vidurkį (42,5).

Vismantas Žuklevičius

www.valstietis.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais
NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Krūties vėžys: pasitikrink sveikatą dėl savęs ir dėl tų, kuriuos myli
Gegužės 28-oji – Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena, kurią minint siekiama informuoti moteris apie dažnia...
Kai mokykla tampa nerimo šaltiniu. Pataria psichologė
Reformų bangai siūbuojant švietimo sistemą vis dažniau išgirstame paauglius besiskundžiant pervargimu, nemiga, nenoru ei...
Euromelanomos akcija: išmokite atpažinti įtartinus odos darinius
Euromelanomos akcija Lietuvoje organizuojama jau ne pirmą kartą. Šiemet Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų...
Kalcio trūkumas per menopauzę – kelias į osteoporozę
Karščio bangos, sumažėjęs lytinis potraukis, kaip ant mielių augantis svoris – gerai žinomi menopauzės simptomai....
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų