Europoje – beždžionių raupų atvejis. Ligos plitimo būdai ir prevencija

Nuo 2023 m. pabaigos Kongo Demokratinėje Respublikoje sparčiai plinta 1-ojo tipo beždžionių raupų virusas. Jo atvejų iki šiol šioje šalyje užregistruota keliolika tūkstančių. Šią savaitę gautas pirmasis pranešimas apie užsikrėtimo būtent šios atmainos beždžionių raupų virusu Europoje – Švedijoje. Lietuvoje šios viruso atmainos atvejų nėra registruota. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kas yra beždžionių raupai, kaip liga plinta ir kaip nuo jos saugotis.

Reklama

Beždžionių raupai yra infekcinė liga, kurią sukelia beždžionių raupų virusas. Žinomi du šio viruso tipai: I tipas, vadinamas Kongo baseino tipu, ir II tipas, vadinamas Vakarų Afrikos tipu, kuriam priklauso IIa ir IIb subtipai.

Užsikrečiama per artimą ar tiesioginį kontaktą su išberta sergančiojo oda

Beždžionių raupai nėra lengvai plintanti liga, bet užsikrėsti galima esant artimam fiziniam sąlyčiui su asmeniu, kuriam yra išsivystę ligos simptomai.

Užsikrėsti galima šiais būdais:

per kūno skysčius (pūlius ar kraują) nuo odos pažeidimų ar šašų;

per kvėpavimo takų lašelius ilgesnį laiką bendraujant veidas į veidą su sergančiu asmeniu;

per patalynę, rankšluosčius, drabužius ir kitus aplinkos daiktus, kuriais naudojasi sergantis asmuo;

seksualinio kontakto metu (bučinius, lietimą, lytinius santykius).

Beždžionių raupais sergantys asmenys gali užkrėsti kitus nuo simptomų atsiradimo pradžios iki tol, kol yra ligos simptomai, kol bėrimai visiškai užgis ir susiformuos šviežias odos sluoksnis. (dažniausiai 2–4 savaites).

Kam kyla didžiausia rizika užsikrėsti ir kaip saugotis?

Didžiausia rizika užsikrėsti kyla kontaktuojant su sergančiu asmeniu. Norint išvengti užsikrėtimo beždžionių raupais, reikėtų vadovautis šiais patarimais:

vengti tiesioginio sąlyčio (oda su oda, veidas į veidą) su asmenimis, kuriems pasireiškia ligos simptomai;

praktikuoti saugius lytinius santykius;

laikytis tinkamos rankų higienos, ypač prieš sąlytį ir po turėto sąlyčio su simptomų turinčiu asmeniu bei jam priklausančiais reikmenimis;

dėvėti medicinines kaukes slaugant sergantį asmenį.

Ligos simptomai

Ligos simptomai gali būti lengvi ir sunkūs.

Beždžionių raupams būdinga:

veido, plaštakų, pėdų, akių, burnos ir (arba) lytinių organų ir tarpvietės bėrimas su pūslelėmis;

karščiavimas;

padidėję limfmazgiai;

galvos skausmas;

gerklės skausmas;

raumenų, nugaros skausmai;

energijos stoka.

Jeigu lankėtės Afrikos šalyse, kur ši liga plinta, arba bet kurioje šalyje, kur turėjote artimą sąlytį su sergančiuoju ir jums pasireiškė bent vienas iš simptomų, būdingų beždžionių raupams, – kreipkitės tiesiai į dermatovenerologą arba į ligoninės, kuriame yra infekcinių ligų centras / skyrius, priėmimo skyrių.

Lietuvoje profilaktiškai nuo beždžionių raupų gali pasiskiepyti rizikos grupei priklausantys asmenys, t. y. vyresni nei 18 metų amžiaus vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais.

Šia vakcina taip pat pasiskiepyti gali tie asmenys, kurie turėjo didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju ir yra vyresni nei 18 m. amžiaus. Tokius asmenis identifikuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, apklausdami beždžionių raupais susirgusį pacientą.

Norint profilaktiškai pasiskiepyti šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas. Pasiskiepyti galima Centro poliklinikoje, Vilniuje, skiepijimo paslaugai registruojantis per Išankstinę pacientų registracijos informacinę sistemą (sistemoje pažymėjus Vilniaus miesto savivaldybę, Centro polikliniką, ir pasirinkus „BR skiepai vyrams“ paslaugą).

Europoje nuo 2022 m., kai pradėti registruoti beždžionių raupų atvejai, iki 2024 m. rugpjūčio iš viso patvirtinti 22 662 šios ligos atvejai 29-iose EU/EEA šalyse, 2023 m. – 860 atvejų, 2024 m. – 685 atvejai. Visi atvejai sukelti II tipo beždžionių raupų viruso. Lietuvoje 2022 m. registruoti ir laboratoriškai patvirtinti 5 atvejai.