Enterovirusinės infekcijos vaikus dažniausiai užklumpa vasarą

Ne viena mama pastebi, kad vasarą kartu su šiluma ir jos teikiamais džiaugsmais padaugėja ne tik malonumų, bet ir vaikų ligų. Iš tiesų įvairūs virškinimo sutrikimai, tokie kaip vėmimas ar viduriavimas, mažuosius dažniau užklumpa būtent šiltuoju metų laiku. Kaip vieną iš galimų šių negalavimų priežasčių Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaikų ligų gydytoja Eugenija Juodienė įvardija enterovirusus – itin plačiai mūsų kasdienėje aplinkoje paplitusius infekcijų sukėlėjus.

Kas yra enterovirusai?

„Enterovirusai – tai didelė grupė Picornaviridae šeimai priklausančių virusų, galinčių sukelti įvairių infekcinių ligų, ypač kūdikiams ir vaikams. Nors šios grupės virusai aplinkoje cirkuliuoja visus metus, pastebima, kad mūsų platumose jų sukeliamų infekcijų padaugėja būtent vasaros mėnesiais“, – sako gydytoja Eugenija Juodienė.

Ji pasakoja, kad enterovirusai platinami dviem būdais – oro lašeliniu per tokius organizmo skysčius kaip nosiaryklės sekretas (nuo sergančiojo) ir fekaliniu – per išmatas (nuo viruso nešiotojo).

Dažniausiai puola mažus vaikus

Gydytoja pasakoja, kad enterovirusų šeimai priklauso labai daug šiai grupei priskiriamų virusų, o jų paplitimas mūsų kasdienėje aplinkoje taip pat labai platus. Kai kurių mokslinių šaltinių duomenimis, enterovirusai netgi laikomi plačiausiai paplitusia virusų grupe visame pasaulyje. Susirgti jų sukeliamomis infekcijomis gali kiekvienas, tačiau didžiausią riziką patiria kūdikiai ir mažamečiai vaikai, taip pat besilaukiančios moterys ir žmonės, kurių imunitetas nusilpęs.

„Tai, jog enterovirusinės infekcijos dažniau pasireiškia būtent vaikams, įtakos turi keli veiksniai. Pirma, kitaip nei suaugusių žmonių, vaikų organizmas neturi pakankamo imuninės sistemos atsako. Antra, vaikų higienos įgūdžiai nėra tokie geri kaip suaugusiųjų. Beje, dažniau enterovirusų sukeltomis infekcijomis serga tie vaikai, kurie daugiau laiko praleidžia kolektyvuose – lanko darželius, mokyklas. Negana to, šių infekcijų inkubacinis laikotarpis taip pat gana ilgas, vidutiniškai 10–12 dienų, kai kuriais atvejais ir iki 14 dienų, todėl dar nejausdami jokių simptomų vaikai lengvai ir greitai infekciją sukeliantį virusą perduoda vieni kitiems“, – pasakoja E. Juodienė.

Nuo karščiavimo iki skausmingų bėrimų

Vaikų ligų gydytoja atkreipia dėmesį, kad enterovirusų sukelti negalavimai gali pasireikšti labai įvairiai, o konkretūs simptomai ir jų pasireiškimo sunkumas priklauso nuo viruso serotipo ir vaiko imuninės sistemos.

„Daugeliu atvejų enterovirusų sukelta infekcija praeina be išreikštų simptomų ar pasireiškia nespecifiniu karščiavimu. Labiausiai paplitusi enterovirusinės infekcijos forma gali priminti ir peršalimo ligas – pakyla aukšta temperatūra, net iki 39–40 laipsnių, kamuoja gerklės, galvos skausmas, pasireiškia konjunktyvito – akių junginės uždegimo – požymiai. Dažnai ši infekcija pasireiškia ir virškinamojo trakto sutrikimais, vyresniems vaikams – neretai kaip herpangina, kai gerklės srityje, ant tonzilių, žiočių ir ryklės sienelių atsiranda skausmingų pūslelių“, – pasakoja gydytoja E. Juodienė.

Pasak jos, dar viena gana dažna enterovirusinės infekcijos forma – vadinamoji rankų-kojų-burnos liga. Paprastai ši liga pasireiškia pūsleliniu ryklės, delnų ir padų bėrimu ir dažniausiai 1–2 dienas trunkančiu karščiavimu. Kai kuriais atvejais, ypač tarp vaikų iki 5 m., liga pasireiškia tik bėrimu, kuris trunka apie 3–5 dienas.

Sunkesnės ligos formos gali pasireikšti ir encefalitu (galvos smegenų audinio uždegimu), meningitu (minkštųjų smegenų dangalų uždegimu) ar širdies raumens uždegimu (miokarditu).

Specifinio gydymo nėra

Deja, specifinio enterovirusų sukeltų infekcijų gydymo nėra. Priklausomai nuo pasireiškiančių simptomų, gydoma užtikrinant pakankamą skysčių vartojimą ir simptomus lengvinančiais vaistais.

Apsisaugoti padeda higiena

Kaip ir kitų infekcinių ligų atvejais, pasak gydytojos, siekiant sumažinti sirgimą enterovirusine infekcija, būtina laikytis asmenės higienos. Rekomenduojama dažnai ir kruopščiai plauti rankas su vandeniu ir muilu, gerai nuplauti maisto produktus, vaikų darželiuose ir kitose vaikų ir žmonių lankomose vietose dezifenkuoti žaislus ir kitus vaikų imamus daiktus, aplinkos paviršius. Be to, po ligos nereikėtų skubėti vaiką vėl leisti į darželį ar mokyklą.