Kai tik iškyla reali grėsmė, jog tikrai bus įvesti griežtesni ribojimai alkoholio reklamai ar prekybai, iš visų galų, lyg dirigento lazdelei mostelėjus, sutartinai prabylama apie tai, kiek bus prarasta darbo vietų, susijusių su „Švyturio“ veikla.
Aš irgi su tuo visiškai sutinku ir esu giliai sunerimęs dėl tokių blaivinančių iniciatyvų, galinčių pakirsti Lietuvos ekonomiką.
Darbo vietų tikrai sumažės.
Policija turės mažiau darbo tramdydama alkoholio priputusius chuliganus ir autochuliganus. Gali tekti mažinti etatus.
Chirurgai turės mažiau siūti perskeltų galvų, sulaužytų žandikaulių.
Mažiau reikės greitosios pagalbos automobilių ir vairuotojų.
Mažiau darbo autoservisams, autodalių tiekėjams, nes bus mažiau keliuose avarijų ir sudaužytų automobilių.
Meistras statyboj išklijuos plyteles tiesiai ir per dieną, vietoj to, kad kreivai ir per tris dienas. Padidės bedarbystė.
Nenukris stogdengys nuo stogo, nereikės tiek ligonių kasų, advokatų, darbo saugos specialistų paslaugų.
Mažiau reikės ugniagesių, nes vis rečiau perskaitysime laikrašty, jog įkaušęs, su cigarete dantyse užmigo ir supleškino savo ir kaimynų trobą.
Gydytojai, farmacininkai turės mažiau darbo, ogi ir pajamų, gydydami alkoholio vartojimo pasekmes.
Skubių (o ir neskubių taip pat) skyrybų paslaugų poreikis sumenks.
Išsiskyrusiųjų turto dalybų teisininkų ir vaikų teisių apsaugos specialistų irgi reikės mažiau.
Vainikų, žvakių, grabų, katafalkų verslas sušlubuos.
Problemos pasibels net į dangiškuosius vartus, nes šv. Mišių už mirusiuosius poreikis sumažės, sumažės maldų ale „kad tėvelis negertų ir mamytė nebūtų pikta“ kiekis ir jų administravimas dangiškojoje kanceliarijoje.
Priklausomybių gydymo centrai ištuštės, teks atleisti specialistus, reikės mažiau įkalinimo įstaigų darbuotojų.
Bankai nebegalės tiek daug skolinti valstybei, kamšančiai Sodros ir viešojo sektoriaus išlaidų skyles.
Kur reabilitacijos, integracijos projektai?
Kur etatai vaikų namams?
Na, skamba baisiau negu JAV valstybės departamento planuojamos ekonominės sankcijos Rusijai.
Taigi, neskriauskite „Švyturio“.
Kuo čia dėtas „Švytutys“? Jei negertų alaus, taigi gertų samagoną, skruzdžių spiritą ir langų plovimo skystį...
Ne apie tai kalba.
Kalba apie masinį jaunosios kartos pratinimą prie alkoholio, pasitelkiant milijoninius reklamos biudžetus, rėmimus, mecenavimus, ypač esant tokiai ekstremaliai kritinei situacijai, kai Lietuva pirmauja prasigėrimo mastu Europoje ir jei taip toliau, tai gal ir tapsim čempionais pasauly.
Už jūsų ir mūsų pergales „tsakant“.
Tik nereikia pasakoti, jog aludariai tik kokybišku būdu realizuoja tautos begalinį potraukį būt pastoviai „saikingai apspangus“ nuo alkoholio, esančio aluje.
Visa esmė ir grėsmė, kad jie tą potraukį formuoja, propaguoja ir „įsriegia“ į tautiečio sąmonę kaip neišvengiamą tradiciją.
Kad vaizdžiau būtų, paimkim, pvz., nacionalinio masto Klaipėdos jūros šventę, kuri tampa alaus jūros švente. Norėtusi pamatyti tą oficialų dokumentą, kuris keliom parom tam tikram mieste panaikina respublikinį įstatymą apie alkoholio vartojimo viešose vietose draudimą ir atsakomybę už tai. Galima vaikščioti su alaus buteliu ar plastikiniu indu su „Švyturio“ emblema, sriūbčioti alkoholinį gėrimą, šiuo atveju – alų, viso miesto teritorijoje policininkams po nosim ir nieko. Jūros šventė gi. Neveltui šventės mecenatas „Švyturys“.
Kalbu apie tai, jog gal išauš tokia diena, kai vaikas paklaus:
Mama, (ar, tarkim, tėti): ar tu esi degtindaris, aludaris, o gal „tabakinių nuodų“ tautos panuodijimui gamintojas?
Na, mažam vaikui reikės paaiškinti. Tik ar atsiras rišlių sakinių?
Jis gi dar nesupras tokių įmantrių sąvokų, kaip socialiai atsakinga įmonė...
Atsakinga? Gal už savo veiklos pasekmes visuomenėje atsakinga?
Moralė visos šios rašliavos tokia: jei jau taip ar taip prisidirbom – privalgėm to blogio ir gėrio skyrimo vaisiaus nuo Rojaus medžio, tai bent pradėkim skirti tą blogį nuo gėrio. Bet, matyt, nuo to obuolio visas „bardakas“ ir prasidėjo, o vaistukų nuo tos bėdos taip ir nerandam... ar neieškom? Gal vis dėlto paieškokim. Visi kartu.