Dviejų chemikalų saugios dozės vienu metu gali tapti vėžio sukėlėjomis
Mokslui yra žinoma, jog arsenas ir estrogenai gali būti vėžio sukėlėjais. Tačiau, įprastai, esant labai mažoms dozėms, šie chemikalai nekelia didelės rizikos žmogaus sveikatai. Vis dėl to, naujas Teksaso technologijų universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, jog net ir „saugios“ šių abiejų chemikalų dozės, veikdamos vienu metu, gali sąlygoti vėžinių ląstelių vystymąsi prostatoje.
„Šių dviejų chemikalų kombinacija beveik dvigubai padidina tikimybę, jog prostatoje išsivystys vėžinės ląstelės“, – skelbia tyrimo apžvalga, išspausdinta žurnale „The Prostate“.
Aplinkosaugos ir žmogaus sveikatos instituto (angl. The Institute of Environmental and Human Health) docentas Kamaleshwar Singh teigia, jog šis atradimas gali būti svarbus, pertvarkant sveikatos apsaugos reikalavimus. Dauguma sveikatos reglamentų remiasi pavienių chemikalų tyrimais. Nedaugelis atsižvelgia į dviejų, ar daugiau, chemikalų kombinacijų sukeliamą poveikį.
„Didžioji dauguma vėžio atvejų kyla dėl aplinkos įtakos. Tik 5-10 procentų vėžinių susirgimų yra dėl genetinių polinkių. Iki šiol mokslininkai laboratorijose tyrė tokius chemikalus, kaip arsenas, po vieną – bandydami sužinoti, kokia jų dozė tampa pavojinga. Tačiau juk realiame pasaulyje mes su chemikalais susiduriame ne po vieną vienu metu“, – aiškina K. Singh.
Singh pasakoja, jog labaratorijos slygomis išbandyti du chemikalus vienu metu jis panoro peržvelgdamas senesnius kancerogeninius arseno tyrimus.
Arseno turi tiek cigarečių dūmai, tiek šulinių vanduo tam tikrose teritorijose, įskaitant Indiją ir Meksiką. K. Singh ir doktorantas Justin Treas susidomėjo, kaip pakis šio chemikalo kancerogeninės savybės, jį sugrupavus su kita kancerogenine medžiaga. Tyrėjai kartu su arsenu tirti pasirinko estrogeną - dėl pastarojo paplitimo. Net ir daugybė plastikinių gaminių turi Bisfenolio A, kuris žmogaus organizme gali veikti panašiai kaip estrogenai.
„Vienas iš svarbiausių tyrimo atradimų buvo tai, jog šie du chemikalai vienu metu sustiprina vienas kito poveikį. Kitas svarbus dalykas, kurį turėjome išsiaiškinti – kodėl taip yra“, – sako K. Singh.
Skirtingai nuo stipresnių chemikalų, pavyzdžiui, benzolo, kurie DNR sukelia didelius pažeidimus, arsenas ir estrogenas nėra tokie stiprūs mutagenai. Kaip tik, jų buvimas gali slopinti kai kurių genų ekspresiją.
Eksperimento metu, žmonių prostatos ląstelės 6 mėnesius kartą per savaitę buvo veikiamos arsenu, estrogenu, bei šių abiejų chemikalų kombinacija. Didžioji dalis testų buvo atliekami su chemikalų kiekais, laikomais saugiais žmogaus sveikatai.
Pasak J. Treas, abiejų chemikalų kombinacija tapo MLH1 geno stabdžiu, kuris yra atsakingas už savidestrukcijos signalo siuntimą pažeistoms ląstelėms. Kadangi savidestrukcija negalėjo įvykti, ląstelės mutavo ir tapo vėžinėmis.
„Mažos dviejų chemikalų dozės, nenužudančios ląstelės, sukelia pažeidimus, su kuriais ląstelių apsauginis mechanizmas kovoti negali“, – teigia J. Treas. – „Mes atradome, kad dviejų chemikalų saugios dozės vienu metu gali tapti rimta problema“.
Tomas Asminavičius,
Parengta pagal:
Epigenetics study discovers cancer risks double when two carcinogens present at `safe` levels
Susiję straipsniai
