Dvasia, siela ir materija
Vienas mąstytojas užrašė apie visų Žemės planetoje esančių gyvybės formų tarpusavio santykių kryptį.
Jis užrašė: ,,Žemės planetos esmė yra vanduo, vandens esmė yra augalas, augalo esmė yra žmogus, žmogaus esmė yra mantra, mantros esmė yra nuraminti protą. Paimkime medį. Jį galima padalinti į tris dalis: šaknis, kamieną ir šakas. Maistas iš šaknų, tada kamienu teka su vandens spaudimu į šakas ir lapus. Čia lapuose maisto medžiagos perdirbamos, paskui indais kamieno išore teka žemyn į šaknis. Šios abi srovės nei kylant, nei leidžiantis nesusiduria. Jas galima palyginti su arterine ir venine kraujotaka žmogaus kūne. Lygiai taip pat keliauja iš žmogaus siela: tai tarpinė sritis, kuria srautai keliauja iš dangaus žemėn ir iš žemės dangun. Žmogus turi kūną, tai yra fizinis ir eterinis kūnas. Toliau kyla kamienas, tai sielos sritis, ir aukščiausia yra dvasinė sritis. Dvasia veikia materiją, tarpininkaujant sielai. Siela yra priemonė, kuria naudojasi dvasia, kad pasiektų fizinę sferą, nes pati viena dvasia šito negali. Tik siela gali paliesti materiją, būtent per ją dvasia veikia, modeliuoja, formuoja materiją!“
Mes dažnai galvojame: „Kodėl taip atrodau?“ Pamąstykime...
Audronė Pašilytė,
jogos mokytoja
Susiję straipsniai
