Duok užrūkyti: rūkymo mitai (3)

Jau tiek straipsnių prirašyta apie rūkymo žalą, kad, rodosi, nebeįmanoma pasakyti nieko nauja ar įdomaus. Tačiau metai po metų rūkalių gretos pasipildo vis naujais žmonėmis, dažniausiai nedidelio amžiaus. Retas pradeda rūkyti, būdamas daugiau nei dvidešimties. Todėl pradedančiųjų amžius – vaikystė ar paauglystė.

Reklama

Mokslas mėgsta tikslumą. Todėl remiuosi statistika, teisingiau – apklausos rezultatais.

Pradeda paauglystėje

Pagal Europinio projekto apie alkoholį ir kitus narkotikus mokykloje (The European School Project on alcohol and others drugs – ESPAD) 2011 m. atliktus tyrimus, Lietuvos jaunimo tabako vartojimas viršija Europos vidurkį. FHM tyrimo duomenimis, apie 80 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti iki 18 metų, o nepradėjusieji rūkyti iki 25 m. dažniausiai šio žalingo įpročio neįgyja. Pagal 2009 m. paskelbtus Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo rezultatus, Lietuvoje 34 proc. apklaustų 15 metų mergaičių ir 49 proc. berniukų pirmą kartą pabandė rūkyti būdami 13 metų ar jaunesni, 18 proc. mergaičių ir 26 proc. berniukų rūko bent kartą per savaitę. Taigi galima teigti, jog absoliuti dauguma pradeda rūkyti dar paauglystėje, nesuvokdami rūkymo keliamų pasekmių.

Kovojama...

Kalbėti apie rūkymo žalą mėgsta politikai ir kai kurie įvairių specialybių darbuotojai. Politikams tai galimybė pasirodyti, pagrūmoti pirštu, pedagogams, medicinos ar visuomenės sveikatos darbininkams – galimybė parodyti, jog jie nuoširdžiai dirba. Kai kurių namų gyventojai piktinasi rūkančiais moksleiviais, nes jie teršia laiptines. Būtų švaru, gal ir nekreiptų dėmesio, bet dabar....

Prie vaikų ar paauglių rūkymą kovojama įvairiai: populiariausia yra gąsdinti ir šviesti. Gąsdinama būsimu vėžiu, impotencija, dar visokiomis negerovėmis. Arba skaitomos paskaitos, iš kurių teišlieka anekdotas: „Lašas nikotino užmuša arklį. Tai neduokite arkliams rūkyti!“.

Darbą reikia dirbti ne tik sąžiningai, bet ir protingai. Vaikai bei paaugliai yra ta visuomenės grupės, kuri nuolat kyla į kovą, tiesiog kyla. Ir jeigu jai bandai primesti kurias nors vertybes, tai dažnai sulauki priešingo rezultato. Tai, kas draudžiama, yra įdomu. Tai, kas neleidžiama, tą reikia pabandyti. Iš to ir išeina, jog gąsdinimo rezultatu tampa padidintas susidomėjimas. Toliau neaiškinsiu.

Priežastys

Pagrindinės rūkymo pradžios priežastys dažniausiai yra psichologinės. Ryškiausia iš jų – bandymas išsiskirti iš bendraamžių, noras būti pripažintam vyresniųjų draugų bei suaugusiųjų. Rūkymas padeda bendrauti, megzti pažintis, atsipalaiduoti. Nors tokių priežasčių yra dar daug, paminėsiu tik vieną – nemokėjimas susirasti užsiėmimą keičiamas „parūkymu“.

Kitaip pažvelgus į priežastis, kitaip reikia pradėti ir vertinti. Rūkymas savo pradžioje yra psichologinio silpnumo išraiška. Vadinasi, vaiką ir paauglį reikia dvasiškai sustiprinti, kad nekiltų poreikis netikriems veiksmams, t.y. tokiems, kurie ne išsprendžia laisvalaikio ar bendravimo problemą, o pakeičiama gėrinėjimu ar parūkymu.

Neseniai žurnale „The Economist“ radau straipsnį apie naują mitą Amerikoje. 46 proc. paauglių merginų ir 30 proc. paauglių vaikinų rūko ne malonumui, o tam, kad sumažintų svorį arba bent išlaikyti tokį patį. Tai gana naujas mitas, bet jų buvo ir rasis daugiau.

Rūkymas gal ir nėra pati didžiausia blogybė pasaulyje, bet sveikatos ji niekam neprideda. O tai jau tiksliai.

Vytautas Valevičius