Dūminė pirtis gydo ne tik kūną, bet ir pašlijusius santykius

Estai nacionaliniu pasididžiavimu laiko dūmines pirtis. Tai – seniausias pirties tipas. Iš kitų ji išsiskiria ypatingu aromatu ir savitomis pirties garo bei atsivėsinimo tradicijomis, gyvuojančiomis bene tūkstantį metų.

Reklama

Estams pirtis tokia pat svarbi kaip kasdienės duonos kąsnis, nes padeda išvengti ne tik ligų, tačiau ir psichologinių problemų, padeda iškęsti šaltas žiemas, o vasarą tampa nepakeičiama pramoga.

Estiška bekaminė dūminė pirtis pretenduoja tapti Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) nematerialios kultūros paveldo dalimi. Kovo 20 d. Estijos kultūros ministras Rein Lang pasirašė prašymą UNESCO, kuris buvo kruopščiai rengiamas grupės estų savanorių pastaruosius tris metus. Šiuo žingsniu siekiama užtikrinti pagal senas tradicijas puoselėjamos pirties populiarinimą pasaulyje ir tęstinumo užtikrinimą.

Pavasarį pirtis padeda pasirengti atostogų karščiams

Lietuviams įprasta manyti, kad pirtis naudingiausia tik šaltuoju metų laiku, nes padeda sušilti ir užsigrūdinti. Tačiau estai įsitikinę, kad didžiausi pirties privalumai išryškėja pavasarį ir vasarą.

Šiltuoju metų laiku po pirties galima pabūti gryname ore, apsiprausti rasa ar pasivaikščioti po pievą. Pievos pėdų masažas – ne tik malonus atsipalaidavimas, tačiau ir sveikatą puoselėjanti procedūra. Estai tikina, kad pasivaikščiojimas grublėta žeme ar žvyru po pirties gali padėti gydant migreną, stuburo, klubų linijos skausmus.

Maža to, lankymasis pirtyje pavasarį padeda kūnui lengviau adaptuotis prie temperatūrų skirtumų, todėl vasarą lengviau pakeliami karščiai. Tai ypač aktualu asmenims, vykstantiems atostogauti į šiltuosius kraštus.

Pirtis pavasarį tinkama ir vaikams, kuriuos norima pripratinti grūdintis. Pavasarį 4-5 kartus pirtyje apsilankę vaikai gali mėgautis pirtimi ir žiemą.

Pirties garas gydo

Estiška dūminė pirtis labiausiai vilioja savo sveiko dūmo, įkaitusio medžio ir beržo lapų aromatais. Garas gali būti ne tik kvapnus ir malonus, bet ir gydantis. Kvapnūs garai dėl savo ypatingos cheminės struktūros turi unikalią savybę prasiskverbti į audinių ląsteles ir pamaitinti jas deguonimi, suaktyvinti medžiagų cirkuliaciją.

Eukalipto eterinis aliejus, sumaišytas su šiltu vandeniu ir pašlakstytas ant pirties sienų ar plautų, palengvina gerklės skausmą, gydo nedidelę slogą.

Spyglių ekstraktas naudojamas kaip raminanti priemonė, rekomenduojama, esant emociniam ar fiziniam išsekimui.

Čiobreliai, rozmarinas gelbsti kenčiantiems nuo nemigos.

Jazminai, bergamotė – tonizuoja.

Mirtos, mirtenių, lauro, bosvelijos kvapai pažadina vaizduotę.

Aviečių ar braškių kvapai suaktyvina jusles, turi afrodiziakų savybių.

Pirtis padeda išspręsti ir santykių problemas

Tradiciškai dūminėje pirtyje tvyro paslaptinga prietema, blausią pridengtų lempų šviesą sugeria tamsios aprūkusios sienos. Kai mažai matyti – jautrėja klausa, uoslė ir lytėjimas. Paslaptinga atmosfera padeda atsipalaiduoti kūnui ir protui, todėl lengviau panyrama į atvirus pokalbius, išsikalbama apie dalykus, kurie seniai slėgė. Tikri pirtininkai teigia, kad kartu su sušilusiais kūnais sušyla ir jausmai, todėl pirtis gali įnešti tikrą pavasarį į šeimos santykius.

Intymi pirties aplinka suartina žmones, šiluma pagerina nuotaiką, tad rimsta pyktis ir nesantaiką keliantys prisiminimai. Žmogus, pabuvęs pirtyje, atsipalaiduoja,  labiau pasitiki savimi, tad aplinkiniams atrodo patrauklesnis. Maža to, psichologai pripažįsta, kad buvimas uždarose patalpose, kuriose patiriami malonūs pojūčiai, suartina net nepažįstamus žmones.

Kiekviename Estijos miestelyje – po SPA

Saunas ir vandens pramogas siūlančių SPA rasime kiekviename Estijos miestelyje pagal kiekvieno kišenę. Tiesa, pasimėgauti dūminės pirties malonumais, gyventojai dažniausiai traukia į pietrytinę Estijos dalį, Võromaa regioną, kur dūminės pirties tradicijos puoselėjamos jau daugiau nei 800 metų.

Jau ketvirtus metus iš eilės vasario mėnesį Estijoje vyksta pirčių maratonai, kurių metu siekiama ne kuo ilgiau ištverti karštį, bet aplankyti kuo daugiau skirtingų pirčių per kuo trumpesnį laiką. Šiemet ši atrakcija sukvietė rekordinį skaičių dalyvių – 600.

UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąraše šiuo metu yra 257 įrašai, kurių trys – Lietuvoje. Tai – lietuvių polifoninės dainos-sutartinės, kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje bei bendra dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Be pastarosios Estija yra įtraukusi Kihnu salos kultūrą, Seto leelo polifoninio dainavimo tradiciją iš Seto regiono (prie Võromaa). Dūminė pirtis galėtų būti ketvirtoji estų kultūrinė tradicija, saugoma visame pasaulyje. Ar dūminė pirtis įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, paaiškės 2014 m. pabaigoje.

Kristina Karnickaitė