Kaip tinkamai rūpintis ligoniu namuose

Namų slauga tampa vis dažnesne išeitimi, kai artimieji nori užtikrinti savo šeimos nariams ne tik medicininę, bet ir emocinę gerovę. Tačiau daugelį slaugančių šeimų pasitinka iššūkis – kaip užtikrinti tinkamą paciento higieną ir išvengti pragulų, odos pažeidimų ar net rimtų infekcijų.

„Gintarinės" vaistinės vaistininkės Nedos Pašukonytės teigimu, slaugant ligonį namuose, ypatingai svarbu nepamiršti pagrindinių higienos priemonių.

„Visų pirma, būtina pasirūpinti sauskelnėmis ar paklotais, drėgnomis servetėlėmis bei priemonėmis, skirtomis pragulų prevencijai. Būtent šių priemonių dažniausiai prireikia kasdienėje paciento priežiūroje“, – aiškina ji.

Kokias sauskelnes rinktis?

Renkantis sauskelnes verta žinoti, kad jos nėra vienodos – skiriasi ne tik tipai, bet ir sugeriamumo lygiai. Lengvesniais atvejais gali užtekti įklotų, tačiau dažniausiai prireikia sauskelnių.

„Svarbu pasirinkti tinkamą tipą: anatominės ir juostinės sauskelnės labiau tinka gulintiems, sunkiau judantiems pacientams, o sauskelnės-kelnaitės – tiems, kurie dar gali patys apsitarnauti. Svarbus ir sugeriamumo lygis, kuris žymimas lašeliais ant pakuotės – kuo daugiau lašelių, tuo daugiau šlapimo sauskelnės sugers. Ne mažiau svarbus ir tinkamas dydis – tam patarčiau tiksliai išmatuoti paciento klubų ir juosmens apimtį“, – pažymi N. Pašukonytė.

Priemonių keitimo dažnumas priklauso nuo paciento būklės ir fiziologinių ypatumų. Jei pacientas šlapinasi dažnai, sauskelnės ar paklotai turi būti keičiami po kiekvieno pasišlapinimo ar tuštinimosi.

„Kai kurios šiuolaikinės sauskelnės turi spalvą keičiančius indikatorius, leidžiančius lengviau pastebėti, kada reikia keisti priemonę. Vis dėlto, net jei jos dar sausos, reikėtų jas keisti kas 4–6 valandas, o paklotus – kas 8–12 valandų“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.

Higiena ir odos priežiūra

Namuose slaugant gulintį pacientą dažnai kyla klausimas, kaip pasirūpinti jo kūno švara be vandens ir varginančio paciento kilnojimo. Visų pirma, reikėtų vengti paciento prausimo sudrėkintu rankšluosčiu – tai gali dirginti, sausinti ir pažeisti odą.

„Tam tinka specialios priemonės: drėgnos servetėlės, plaunamieji losjonai, putos ar vienkartinės drėgnos pirštinės. Plaukams prižiūrėti galima naudoti specialias vienkartines kepurėles, kurios leidžia išplauti plaukus net nenaudojant vandens. Kai kurios jų būna papildytos net kondicionieriumi, o kvapų neutralizatoriai padeda palaikyti gaivą kambaryje“, – vardija N. Pašukonytė.

Jos įsitikinimu, be fizinio diskomforto, nepakankama higiena daro žalą ir emocinei paciento savijautai.

„Praradus galimybę pasirūpinti savimi, atsiranda gėdos jausmas, mažėja pasitikėjimas savimi, o ilgainiui gali pablogėti ir bendra psichologinė būklė“, – akcentuoja N. Pašukonytė.

Tinkama odos priežiūra padeda išvengti vienos dažniausių slaugomų pacientų problemų – pragulų. Tam tinka drėkinamieji hipoalerginiai kremai ir losjonai, barjeriniai kremai, purškalai, geliai bei apsauginės juostelės ar specialūs padai.

„Šios priemonės saugo odą nuo drėgmės, trinties ir kitų pažeidimų, kurie gali sukelti uždegimus ar net sunkiai gyjančias žaizdas“, – teigia vaistininkė.

Priežiūros klaidos

Slaugant artimąjį svarbu galvoti ir apie patogumą tiek pacientui, tiek slaugančiajam, todėl verta apsvarstyti ortopedinių čiužinių ir antčiužinių įsigijimą.

„Slėgį mažinančios medžiagos padeda išvengti pragulų, o elektrinės, reguliuojamos lovos palengvina kasdienes padėties keitimo procedūras. Tai ypač svarbu, jei pacientas guli ilgai. Jei tokios galimybės visgi nėra, sergančio artimojo padėtį būtina keisti kas 2 valandas“, – sako N. Pašukonytė.

Tačiau net ir turint visas reikiamas priemones, dažnai daromos kelios esminės klaidos: netinkamai parenkamos ir pernelyg retai keičiamos sauskelnės, per stiprus odos trynimas prausiant pacientą, prausimui naudojamas per karštas vanduo, neteisingai naudojamos odos apsaugos priemonės.

„Taip pat dažnai pamirštama užtikrinti tinkamą paciento kūno padėtį – jei žmogus ilgą laiką praleidžia nepatogioje padėtyje, padidėja pragulų rizika. Svarbiausia klausyti ir paciento, stebėti jo odos būklę, diskomforto požymius ir laiku reaguoti“, – akcentuoja vaistininkė.

Rūpinantis kitais, svarbu nepamiršti ir savęs

Rūpindamiesi artimu žmogumi, daugelis slaugančiųjų dažnai pamiršta pasirūpinti savimi – nuovargis kaupiasi, o per ilgas fizinis ir emocinis krūvis gali lemti perdegimą.

„Kad galėtume padėti kitam, privalome patys būti stiprūs. Net jei atrodo, kad visa kita yra svarbiau – skirkite laiko poilsiui, miegui, užtikrinkite visavertę mitybą, galiausiai pasidalinkite atsakomybe su kuo nors kitu“, – pataria N. Pašukonytė.

Pasak jos, svarbu, kad tie, kurie rūpinasi kitais, jaustųsi išgirsti ir ne vieni – būtent dėl to vis daugiau dėmesio skiriama emocinės gerovės palaikymui.