Diskriminacija dėl ligos – Lietuvos ligonių kasdienybė

Šalyje sunkia liga susirgę žmonės negali būti tikri, kad gaus adekvatų gydymą. Neretai atsitinka taip, kad vienas žmogus gauna tinkamą gydymą, o ta pačia liga sergantis kitas – lieka be efektyvių vaistų. Lietuvos asociacijos „Gyvastis“, kuri vienija inkstų ligomis sergančius žmones, surengtoje spaudos konferencijoje tokia padėtimi piktinosi specialistai ir ligoniai.

Reklama

Pastaruoju metu pasaulyje daugėja žmonių, sergančių sunkiomis ligomis. Jos vis dažniau paliečia jaunus darbingus žmones. Laimei, mokslininkai suranda būtų kovoti su tokiomis ligomis. Daugelis iš gydymo metodų prieinami ir Lietuvos ligoniams. Deja, neretai mūsų šalyje dėl įstatymų netobulumo, painumo, o kartais ir valstybės tarnautojų geranoriškumo stokos, ne visi ligoniai turi vienodas galimybes gauti gydymo, – jie patiria diskriminaciją dėl ligos.

Vienas iš pavyzdžių galėtų būti inkstų vėžys – sunkiai gydoma piktybinė liga. Dabar netgi tuomet, kai žmogui nustatomas išplitęs vėžys, šiuolaikinės gydymo technologijos leidžia gyventi visavertį gyvenimą. Daugeliui ligonių po gydymo pirmiausia pasirenkamais vaistais liga pasitraukia. Tačiau yra žmonių, kuriems ilgainiui liga atsinaujina. Mokslo tyrimų duomenys rodo, kad ligoniams, kuriems nepadeda pirmosios eilės gydymas, gali padėti antrosios eilės gydymas. Toks gydymas padėjo ir kėdainiškei Samantai Purvineckaitei.

Inkstų vėžiu mergaitė susirgo būdama vos keturiolikos – 2010-aisiais. Inkstų šviesiųjų ląstelių karcinoma iki tol mūsų šalyje nebuvo nustatyta nė vienam vaikui. Jai buvo atliktos kelios operacijos, skirtas tradicinis gydymas, bet visa tai nepadėjo.

Samantos mama Ariana Purvineckienė numynė daugybę valdininkų ir politikų slenksčių, kad užtikrintų dukrai gydymą naujais vaistais. Tačiau ir dabar ligonių kasos po eilinio gydytojų kreipimosi jų skiria tik trims mėnesiams.

„Kelionės iš Klaipėdos į Vilnių vien tik tam, kad per penkias minutes gydytojas pasirašytų ant recepto, iš tiesų vargina. Sugaištu visą dieną, turiu praleisti paskaitas“, – sako Samanta.

Nors mergina, priešingai prognozėms, gyvena jau penkerius metus, jaučiasi puikiai, studijuoja Klaipėdos universitete ir ketina tapti radiologijos technologe, ligonių kasos negali užtikrinti pastovaus vaistų tiekimo. Būna, kad kėdainiškė po kelias savaites jų negauna ir kenčia skausmus, o pastarąjį kartą vien tik todėl, kad gydytojos prašymas jų skirti pasimetė tarp ligonių kasų ir vaistinės, Samanta Purvineckaitė vaistų neturėjo net mėnesį.

„Man sakė, liko tik keli mėnesiai. Gyvenu jau penkerius metus. Tačiau kiekvienąkart ligonių kasos svarsto, ar man gyventi, ar ne“, – teigia mergina.

„Džiaugiamės, kad nuo praėjusių metų vieni II eilės vaistai buvo įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir juos gali gauti daugiau žmonių. Tačiau šie vaistai skiriami tik tiems, kurie anksčiau buvo gydyti vienu vaistu, ir neskiriami tiems, kurie buvo gydyti kitu. Šitaip sukuriamos diskriminacinės sąlygos“, – teigia Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ vadovė Ugnė Šakūnienė.

Lietuvos urologų draugijos pirmininkas prof. Mindaugas Jievaltas tvirtina, kad dabartinė Lietuvoje esanti tvarka neatitinka Europos ir pasaulio specialistų profesinių organizacijų rekomendacijų, – pas mus kai kurie ligoniai siūlomi gydyti morališkai pasenusiais vaistais, nors kitiems skiriamas modernus gydymas.

„Tai didžiausia biurokratinė problema. Todėl Europos urologų ir chemoterapeutų draugijos mano, kad kai kurie vaistai galėtų būti skiriami gerokai plačiau ir tai surašė savo rekomendacijose, – sako prof. M. Jievaltas. – Mūsų biurokratai, primityviai laikydamiesi įstatymo raidės, gydytojams užkerta galimybę skirti vaistų, o ligoniams – gauti modernų ir adekvatų gydymą. Didžiojoje dalyje Vakarų pasaulio ignoruojama tokia vaistų registracijos nuostata, ten biurokratai girdi gydytojų organizacijų rekomendacijas, nes prioritetu laiko pacientų poreikius.“

Be to, sukuriamos nelygios konkurencinės sąlygos iš kelių panašių vaistų vieną kompensuojant, o kito ne. Profesorius priduria, kad mūsų valdininkai žiūri įstatymo raidės, – ligoniams negalima skirti minėtų vaistų po kitų, kol nėra padaryta klinikinių tyrimų. Tačiau jie niekuomet nebus atlikti, nes vaistų kūrėjai lyginamųjų tyrimų su kitų kompanijų vaistais nedaro.

„Tokia tvarka sukelia daugybę klausimų ir įtampos“, – tvirtina profesorius. Specialisto nuomone, reikia kuo skubiau pataisyti taisykles, kuriomis vadovaujantis kompensuojami vaistai.

„Inkstų vėžiu kasmet Lietuvoje suserga beveik 800 žmonių“, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktorius, Lietuvos onkologų draugijos pirmininkas prof. Feliksas Jankevičius. Inkstų vėžys gana ilgai vystosi be simptomų. Pusei ligonių liganustatoma atsitiktinai, atliekant tyrimus. Deja, trečdaliui labai vėlai, kai jau būna išplitusi. Todėl labai svarbu, kad vėžys būtų nustatytas vos tik atsiradęs, nes penkerius metus išgyvena net 96 proc. žmonių, gydytų nuo I stadijos inkstų vėžio, bet jei vėžys nustatomas IV stadijos – tik kas penktas. Lietuva, deja, Europoje ne tik pirmauja pagal sergamumą inkstų vėžiu, bet ir žmonių mirtingumo rodikliai taip pat yra aukščiausi.

„Deja, mes dabar galime tik daliai ligonių skirti modernių vaistų, o ką daryti su kitais? Skirti pasenusį vaistą, kurio nerekomenduoja skirti mūsų Europos kolegos, nekyla ranka. Mūsų pacientai laukia efektyvių vaistų, pavyzdys gali būti Samanta, kuriai vaistai padeda. II eilės gydymas – ne riba. Yra labai efektyvių vaistų ir III eilės gydymui. Šie vaistai tinka ne tik inkstų vėžiui, bet ir daugeliui kitų vėžio rūšių gydyti. Jų kompensavimo problemas būtina spręsti“, - sako prof. F. Jankevičius.

U. Šakūnienė teigia, jeigu skubiai nebus pataisytas kompensuojamųjų vaistų kainynas, ir ateityje ligoniai nesulauks vaistų. Taip atsitiks todėl, kad kitąmet baigiasi minėto vaisto patento laikas, vadinasi, jį pradės gaminti generinės kompanijos. Tačiau į kompensuojamųjų vaistų sąrašą šie vaistai patekti nebegalės, nes tam reikia pristatyti klinikinių tyrimų rezultatus, o juos turi tik vaistą sukūrusi kompanija.

„Vaistai atpigs per pusę, o gal ir daugiau, bet mūsų ligoniams jie vis tiek nebus prieinami. Vadinasi, ir ateityje vieni pacientai bus gydomi, o kiti – ne. Visi ligoniai turi teisę gauti gydymą, o gydytojai – teisę savo pacientus gydyti jiems tinkamiausiais vaistais. Juoba, šių vaistų įrašymas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą nepadidins biudžeto išlaidų, o kitąmet – priešingai - sumažins“, – piktinasi ligonių atstovė U. Šakūnienė.

„Kai vienas vaistas kompensuojamas, o kitas panašus – ne, kyla daugybė klausimų apie priimtų sprendimų skaidrumą. Vėžiui gydyti yra ir daugiau naujų vaistų, jie palengva įrašomi į europinius gydymo algoritmus. Tačiau pro mūsų biurokratinius brūzgynus prasibraukti sunku. Norėtume, kad institucijos, kurios atsako už gydymo finansavimą, greičiau priimtų sprendimus“, – tvirtina prof. M. Jievaltas.

Specialistai sutinka su ligonių asociacijos iniciatyva organizuoti darbo grupę, kuri Europos specialistų parengtas gydymo rekomendacijas pritaikytų Lietuvai. Šitaip būtų bent iš dalies išspręsta įsisenėjusi problema.

Inkstų vėžys sudaro apie 2–3 proc. pasaulyje nustatomų piktybinių navikų.
Kasmet pasaulyje inkstų vėžiu suserga apie 340 tūkst. žmonių.
Inkstų vėžys dvigubai dažnesnis vyrams.
Lietuvoje inkstų vėžys sudaro apie 4 proc. visų vėžio atvejų.
2012 metais mūsų šalyje inkstų vėžiu susirgo 770 žmonių: 434 vyrai ir 336 moterys.
Tarp mirčių nuo vėžio priežasčiųinkstų navikai sudaro apie 3 proc.
Kasmet nuo inkstų vėžio miršta apie 250 žmonių.