Vis daugiau tyrimų patvirtina vaikščiojimo naudą – ir ne tik žmonių sveikatai, bet ir darbo susitikimų ar pasitarimų rezultatų kokybei. Kadangi vasara – puikus metas aktyviai judėti, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Higienos institutas ragina išbandyti šią patrauklią, nieko nekainuojančią ir daugelyje šalių populiarėjančią fizinio aktyvumo veiklą darbo metu.
Darbo susitikimai pasivaikščiojant – taip pat darbas
Darbo susitikimai pasivaikščiojant (angl. „walking meetings“, „walk and talk“) – ne pertraukos, kolegų susibūrimai ar neįpareigojantys pokalbiai. Tai pasitarimai su vienu ar keliais asmenimis konkrečiomis temomis, nuo įprastų pasitarimų besiskiriantys tik tuo, kad jie vyksta ne posėdžių salėje, o vaikščiojant. Tokie susitikimai – galimybė darbuotojams tuo pačiu metu ir atlikti užduotis, ir būti fiziškai aktyviems.
Dalykiniai pasivaikščiojimai siekia antikos laikus, o mėgstančiųjų judėti darbo metu sąrašas – tikrai ilgas. Pavyzdžiui, mąstytojui Aristoteliui studentai buvo sugalvoję pravardę „judantis iš vietos į vietą“, nes kalbėdamas su jais nuolat vaikščiodavo, psichoanalitikas Zigmundas Froidas kai kurias konsultacijas ir analizes vesdavo ilgų pasivaikščiojimų su klientu metu, o informacinių technologijų „Apple“ kūrėjas Steve‘as Jobsas svarbius ir sudėtingus dalykus mėgo aptarti per ilgus pasivaikščiojimus.
„Taigi, jei dažni susitikimai posėdžių kambaryje tampa nuobodūs ir mažai efektyvūs, pakvieskite kolegas aptarti tai vaikštant gamtoje – tokį fizinio aktyvumo darbo metu būdą rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Europos regiono 2016–2025 m. fizinio aktyvumo strategijoje“, – sako SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas.
Vaikščiojimas skatina kūrybinę mintį
Visi žinome, kad vaikščioti, kaip ir apskritai kuo daugiau judėti – reikia ir sveika. Tačiau įvairių šalių mokslininkų atlikti tyrimai atskleidžia, kad jei tik aplinkybės leidžia, rengti pasitarimus–pasivaikščiojimus verta, nes jie dažnai būna gerokai produktyvesni už įprastus.
„Vaikščiojimas skatina kūrybines idėjas ir pasivaikščiojimo metu, ir dar šiek tiek laiko po jo. Pavyzdžiui, daugiau kaip trys ketvirtadaliai Stanfordo universitete atlikto (JAV) tyrimo dalyvių daugiau idėjų iškėlė vaikščiodami nei sėdėdami, o ir idėjų buvo 60 proc. daugiau“, – sako Higienos instituto Profesinės sveikatos centro specialistė Sigita Vičaitė. Anot mokslininkų, vaikščiojimas skatina divergentinį mąstymą, ieškant daugiau negu vieno galimo pasirinkimo, kuris yra kūrybiškumo pagrindas. Besikeičiantis kraštovaizdis sudaro naujas neuronines jungtis smegenyse, o tai padidina galimybes rasti naujų problemos sprendimo būdų“.
Be to, vaikščiodami žmonės labiau atsipalaiduoja, nes judėjimas mažina streso hormonų – adrenalino, kortizolio kiekį bei skatina hormono, kuris mažina skausmą ir didina laimės pojūtį – endorfino gamybą. Kadangi pasitarimų pasivaikščiojant metu tvyro draugiškesnė, palaikanti aplinka, tokie pasitarimai gali būti atviresni, vyksta ramiau.
Tokie susitikimai padeda padidinti energijos kiekį, kuris ypač sumažėja po pietų. Žinoma, ne visi susitikimai gali vykti pasivaikštant. Kartais pasitarimui reikia priemonių – kompiuterio, vaizdo projektoriaus, rašymo lentos. „Tačiau išbandyti susitikimus ne sėdint uždarose patalpose verta – būsite ne tik fiziškai aktyvesni, bet ir formuosite naujas įmonės tradicijas“, – sako S. Vičaitė.
Kad darbo susitikimas pasivaikštant būtų produktyvus