Didesnis pasitikėjimas šeimos gydytojais – kelias į efektyvesnę sveikatos apsaugą?(8)

Perduoti sveikatos apsaugos biudžeto lėšas tiesiai į šeimos gydytojų rankas – tokį kelią gerinti sveikatos apsaugos sistemai renkasi Jungtinė Karalystė. Panašu, kad tokie pokyčiai džiugina medikų visuomenę, nors yra ir skeptiškų atsiliepimų. Ar lietuvių emigrantų pamėgta šalis, kurioje sveikatos apsaugos sistemos tobulinimo paieškos vyksta jau daugiau nei 70 metų, galėtų būti kelrodė Lietuvai?

Reklama

Kelias dienas Lietuvoje viešėjo ir paskaitas Lietuvos medikų bendruomenei skaitė du ekspertai iš Jungtinės Karalystės (JK). Plymoutho universitetui Jungtinėje Karalystėje ir Monasho universitetui Australijoje atstovaujanti profesorė Ruth Endacott ir Plymoutho universiteto profesorius Rodas Sheaffas (Rod Sheaff) dar prieš paskaitas pasidalijo savo įžvalgomis apie sveikatos apsaugos sistemos pokyčius jų šalyje. Kai kurios jų galėtų būti sektinas pavyzdys Lietuvai, nors kai kurios turėtų padėti susimąstyti kritiškai.

R. Sheaffas aiškino, kad  dabartinė Anglijos valdžia turi savo sveikatos apsaugos reformos planą, kuriame yra numatyti trys pagrindiniai pokyčiai. Vieną iš jų pašnekovas entuziastingai palaiko, dėl kitų dviejų vienareikšmės nuomonės neturi.

Sistema „atpigins“ pacientą

Pagrindinis pokyčių variklis, anot R. Sheaffo, yra idėja ligoninių biudžetą perduoti GP. GP yra vadinami „General Practitioners“ (bendrieji praktikai – angl. k). Šioje publikacijoje vadinsime juos šeimos gydytojais.

„Ši reformos idėja grįsta tuo, kad šeimos gydytojas siunčia pacientą į ligoninę ir dėl to ligoninės įplaukos priklauso nuo šeimos gydytojų. Tai skatina ligoninių konkuravimą ir šeimos gydytojus protingiau rinktis  ligoninę, į kurią siunčia pacientą. Jei esi šeimos gydytojas ir turi pacientą, kuriam nereikia į ligoninę, taip tavo biudžete lieka pinigų – juos sutaupai. Tokiu būdu sveikatos apsauga yra labiau lokalizuota, – aiškino profesorius. – Pateiksiu pavyzdį. Į gydytoją kreipiasi senas žmogus, kuris kartkartėmis sunegaluoja. Gydytojas jį nusiunčia į ligoninę, joje pacientas praleidžia apie 5-10 dienų, paskui grįžta namo. Po trijų mėnesių jo problema pasikartoja. Tad, valdydamas biudžetą, jūs, šeimos gydytojas, tokiam pacientui geriau kas savaitę ar kas dvi nusiųsite į namus socialinį darbuotoją, kad jis pažiūrėtų, kaip pacientas laikosi, arba slaugę, kad pasirūpintų jo sveikata. Tokiu būdu galima anksčiau pastebėti problemas ir užkirsti kelią kritinėms situacijoms, kai pacientą reikia guldyti į ligoninę. Dažniausiai taip pacientas kainuoja mažiau.“

Pasak R. Sheaffo, toks modelis jau buvo taikytas Anglijoje, Švedijoje ir Sovietų Sąjungoje. „Tačiau kad tai jau buvo išbandyta, nėra blogai. Tai yra priimtina idėja“, – mano pašnekovas.

Vis dėlto net ir būdamas idėjos šalininkas R. Sheaffas pastebėjo ir jos trūkumus, kurie atsispindi ironiškame britų posakyje. „Anksčiau Kalėdų proga šeimos gydytojas siųsdavo atviruką ligoninės gydytojui. Dabar ligoninės gydytojas siunčia atviruką šeimos gydytojui“, – šyptelėjo jis.

R. Endacott pažymėjo, kad šeimos gydytojų įtakos didinimas gali atsigręžti ir prieš juos pačius.

„Viena vertus, šeimos gydytojai atrodo patenkinti, kad gaus pinigų. Bet iš tikrųjų jiems teks priimti spendimus, kur eis tie pinigai. Jiems teks nuspręsti, kokiai ligoninei skirti lėšų, dalyvauti valstybinių ir privačių ligoninių konkurencijoje”, – sakė R. Endacott.

Studijavo ne buhalteriją

Pasak kalbintų britų profesorių, yra dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių nerimsta šeimos gydytojai Anglijoje.

„Pirmoji yra ta, kad į medicinos mokyklas jie ėjo ne tam, kad būtų buhalteriai. Tik kai kurie iš jų domisi vadyba. Daugelis į mediciną ėjo tam, kad būtų gydytojais. Be to, ar naujoji sistema yra geras medikų laiko panaudojimas? Tam, kad atliktų pirkimus, šeimos gydytojai turi turėti ekonominių, finansinių, organizacinių, techninių žinių. Medikams tai gali būti problema. Tai yra argumentas, bet jis nėra itin svarbus, nors atvejai šalyse, kuriose buvo taikyta tokia sistema, parodė, kad yra tik 10 proc. gydytojų, kuriems tai patinka. Bet tam, kad sistema veiktų, tokių gydytojų reikia tiesiog pakankamai.

Manau, kad šeimos gydytojams labiau nerimą kelia tai, kad jie nenori būti prieš pacientą. Jie gali matyti paciento poreikius, bet neturėti jiems lėšų. Ir tada gydytojui teks pasakyti: „Jums reiktų tokio gydymo, bet aš negaliu išleisti pinigų jums“. Tad tai, kad valdžia negali leisti pinigų tau, nėra taip sudėtinga pasakyti, kaip kad pasakyti, jog pats gydytojas negali leisti pinigų pacientui. Daug medikų to bijo“, – kalbėjo R. Sheaffas.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad patikint šeimos gydytojams sveikatos apsaugos biudžetą itin svarbi jų kompetencija.

„Kartais šeimos gydytojai yra fototerapijos, akupunktūros ar, pavyzdžiui, šokių terapijos entuziastai. Ir jie galėtų skirti lėšas tų paslaugų teikėjams. Tad reikėtų, kad kas nors rūpintųsi, jog taip nevyktų“, – sakė profesorius.

Blogosios naujienos

Didžiausias Lietuvos ir JK sveikatos apsaugos sistemų skirtumas, anot R. Endacott, yra tas, kad pagal gyventojų skaičių Lietuvoje yra kelis kartus daugiau ligoninių lovų.

Todėl JK dešimtmečius mąstoma, ką daryti, kad „žmonės būtų kuo toliau nuo ligoninių, o jose atsidūrę daugiau nebegrįžtų“.

„Iš ligoninės perspektyvos žvelgiant, jos patiria didelį spaudimą, kad žmonės būtų kuo greičiau išrašomi iš ligoninės. Tačiau optimizmą kelia tai, kad tokia tvarka užtikrina geriausią apsaugą tiems, kam labiausiai jos reikia“, – kalbėjo R. Endacott.

Pašnekovai pastebi, kad problema šioje srityje lieka opi, nes visuomenė senėja, o daugiau nei pusę ligoninės lovų yra naudojama žmonėms, vyresniems nei 65 m.

Kitas opus klausimas britams – bandymas nuimti nuo sveikatos apsaugos ministro pečių įsipareigojimą, kurį jis turėjo nuo 1947 m. Angliškoje teisėje sveikatos apsaugos ministras yra atsakingas už nemokamos sveikatos apsaugos garantiją visiems JK piliečiams. Tad siūlymas panaikinti šią atsakomybę sukelia daug diskusijų visuomenėje.

„Tai, kas yra nustatyta įstatymu, yra didžiausias moralinis ir politinis įsipareigojimas“, – britų nerimo priežastį įvardijo R. Sheaffas.

Pasak pašnekovų, britams labai svarbu, kad gydymo paslaugos jiems būtų nemokamos. Juos gąsdina tai, kas nors kiek primena Jungtinių Amerikos Valstijų sveikatos apsaugą, kurioje iki 25 proc. gyventojų bemaž negali pasinaudoti sveikatos paslaugomis.

„Dabar žmonės žino, kad kas benutiktų, vis tiek bus vieta, kurioje jie gali apsilankyti pas gydytoją, o esant reikalui būti paguldyti į ligoninę. Žmones gąsdina mintis, jog ši garantija gali nustoti galiojusi“, –  aiškino R. Endacott.

Baiminamasi augsiančios komercijos

Naujoji sveikatos apsaugos reforma skatins didesnį valstybinių ir privačių gydymo įstaigų konkuravimą. Pasak R.Sheaffo, jau dabar jo šalyje yra privačių centrų, kurie teikia santykinai paprastas procedūras. Pavyzdžiui, kataraktos ekstrakcija yra dažnai atliekama gana paprasta procedūra, kurią teikia privatūs sveikatos paslaugų teikėjai.

„Taip industrinėje skalėje padaromi pinigai. Valstybinėms ligoninėms lieka sunkiausi, problemiškiausi darbai. Tad daugelis žmonių jaučiasi nusivylę tokiomis ekonominėmis vertybėmis“, – sakė R. Sheaffas.

R. Endacott atkreipė dėmesį, kad Didžiojoje Britanijoje privačios gydymo įstaigos dažniausiai būna įsikūrusios prie valstybinių. Rimtai susirgę britai mieliau renkasi valstybines ligonines nei privačias.

„Nes labai geri gydytojai neleidžia daug laiko privačiose ligoninėse. Jungtinėje Karalystėje geriausi specialistai dirba valstybinėse ligoninėse“, – aiškino profesorė.

Paslaptingasis rizikos įvertinimas

Profesoriai iš JK stebėjosi, kad Lietuvoje sprendžiant sveikatos apsaugos problemas ir kuriant planus, nepasirašomas rizikos įvertinimas.

„Nors tie dokumentai yra daugiau ar mažiau slapti, vis dėlto prieš priimant bet kokio lygio sprendimus mūsų šalyje vertinama rizika. Yra numatomas geriausias sprendimo scenarijus, numatoma, kas gali būti blogai ir ką reiks padaryti, jeigu rizika įvyks“, – kalbėjo R. Sheaffas.

Pašnekovų teigimų, JK rizika vertinama kone kiekviename žingsnyje. Tik anksčiau tai vykdavo labiau intuityviai, o dabar yra biurokratiška. Net jeigu mokytoja vežasi mokinius į ekskursiją, įvertinusi rizikas, ji rūpinasi jų apdraudimu. Tokia tvarka padeda priimti teisingus sprendimus.

Tas pats procentas, skirtingas BVP

Specialistai pastebi, kad kylant ekonomikai, labiausiai kyla sveikatos paslaugų kainos. Tačiau nors technika, vaistai skirtingose šalyse kainuoja bemaž tiek pat, tačiau pacientų pajamos skiriasi.

Nors ir Lietuvoje, ir Didžiojoje Britanijoje sveikatos apsaugai skiriama apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau pats šalių BVP vienam gyventojui skiriasi. 2006 m. duomenimis, JK jis buvo 39 630 JAV dolerių, o Lietuvoje – 8 777 JAV dolerių.

JK sveikatos apsaugos skiriamų lėšų suma, pasak pašnekovų, yra politinis sprendimas, mat šalyje nėra tokio dalyko kaip privalomasis sveikatos draudimas. Panašus sveikatos apsaugos skirtų pinigų rinkimas šalyje buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Vadovauja vadybininkai

Dabar gydytojai JK džiaugiasi, kad kone kiekvienas turi asmeninę sekretorę, ligoninių skyriams vadovauja atskirai samdomi vadybininkai. Ligoninėms taip pat daugiausiai vadovauja ne gydytojai, o vadybininkai.

Jie asmeniškai atsakingi ir už ligoninės tikslų įgyvendinimą.

R. Sheaffas savo paskaitoje apie universitetines ligonines sakė, kad Anglijoje ligoninės vadovas atsakingas regioninei sveikatos apsaugos valdžiai. Iš pareigų jis gali būtų atleistas dėl biudžeto deficito, skandalus, tikslų nevykdymą arba pateikiamus klaidingus duomenis.

ZitaVoitiulevičiūtė