Šeštadienis, 2024.05.25
Reklama

Dideli fiziniai krūviai gali pakenkti dešinei širdies pusei

2011-12-19 21:37:05

Dideli fiziniai krūviai gali pakenkti širdžiai. Šia tema jau diskutuojama daug metų, mechanizmas nėra labai aiškus. Tačiau atrodo, kad palaipsniui aiškėja, jog dideli fiziniai krūviai yra labiau pavojingi dešinei širdies pusei, o ne kairei.

Tyrė atletų širdies veiklą

Kairiojoje širdies pusėje (kairysis skilvelis ir kairysis prieširdis) yra daugiau širdies raumens, sienelės yra storesnės ir gali būti, kad tai padeda lengviau susidoroti su dideliais fiziniais krūviais. Dešiniojoje širdies pusėje (dešinysis skilvelis ir dešinysis prieširdis) širdies raumens yra mažiau, sienelės yra plonesnės (žr. pav.). Todėl gali būti, kad dešinioji širdies pusė su dideliais fiziniais krūviais susidoroja ne taip lengvai, kaip kairioji.

Širdies anatomija; šaltinis: Wikipedia; paspausti ant paveiksliuko, kad padidėtų

 

Naujausi australų mokslininkų duomenys patvirtina šią hipotezę. Dideli fiziniai krūviai (tokie kaip maratonas) kenkia dešinei širdies pusei. Iš karto po varžybų ženkliai sumažėja dešinės širdies pusės  parametrai. Jie atsikuria tik po savaitės. Tokia yra australų mokslininkų grupės, vadovaujamos Dr. André La Gerche iš Melnburno, išvada. Kai kuriems iš šių atletų net atsiranda dešinės širdies pusės randėjimo požymiai – tai buvo nustatyta širdies magnetinio rezonanso būdu. Dideli fiziniai krūviai didesnės įtakos kairei širdies pusei neturėjo.  Straipsnio apačioje pateikiamas normalus širdies magnetinio rezonanso tyrimo judantis vaizdas, kuriame matyti kairės ir dešinės širdies pusių veikla.

Australai stebėjo 40 atletų, kurie dalyvavo maratono, triatlono, kalnų dviračių arba ultratriatlono varžybose. Amžiaus vidurkis – 37 metai. Jie visi treniruodavosi mažiausiai 10 valandų per savaitę ir užimdavo vietas pirmajame ketvirtyje.

Atletų širdies veikla buvo įvertinta 2-3 savaitės iki varžybų, iš karto po varžybų ir 6-11 dienų po varžybų.

Iš karto po varžybų visi dešinės širdies pusės parametrai pablogėdavo, ji išsiplėsdavo. Kairės širdies pusės veikla nesikeitė.

Kraujuje taip pat būdavo padidėję širdies raumens pakenkimo žymenys- troponinas I ir natriuretinis peptidas B. Tai buvo susiję su dešinės širdies pusės susitraukimo funkcijos sumažėjimu, kairės pusės širdies veikla išliko nepakitusi. Kuo ilgiau užtrukdavo varžybos, tuo labiau nusilpdavo dešinės širdies pusės veikla.

Po 6-11 dienų beveik visi dešinės širdies  pusės parametrai grįžo į pradinį lygį, išskyrus dešinės širdies pusės atsipalaidavimo funkciją.

Penkiems iš 30 atletų buvo pastebėti dešinės širdies pusės randėjimo požymiai. Visų šių sportininkų stažas buvo ilgesnis nei kitų, jų pradiniai dešinės širdies pusės parametrai buvo blogesni nei kitų.

Dešiniajam skilveliui – daugiau darbo

Gydytojas kardiologas habil.dr. prof. Algimantas Kirkutis „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, kad didelių fizinių krūvių metu ryškiai padidėja deguonies pareikalavimas visuose organizmo raumenyse ir organuose. Intensyvėja

kraujotaka plaučių alveolėse, kur vyksta intensyvi dujų apykaita. Diafragma ir kiti kvėpavimą užtikrinantieji raumenys įsitempia, nes  dirba labai intensyviai.

Prof. Algimantas Kirkutis; A. Kubaičio nuotr.

„Šie ir kiti procesai didelio fizinio krūvio metu apsunkina kraujo pritekėjimą į plaučius. O kaip tik dešinysis širdies skilvelis pumpuoja veninį kraują iš periferijos į plaučius. Didelio fizinio krūvio metu jis susiduria su tam tikru audinių pasipriešinimu, padidėja kraujo spaudimas skilvelyje. Todėl jam tenka nudirbti didesnį darbą, o tai pareikalauja ir didesnių sąnaudų bei gali sukelti jo raumens pakenkimą“, – pasakojo jis.

Baltymai, rodantys raumens pakenkimą

Ką reiškia po varžybų sportininkų kraujuje padidėję širdies raumens pakenkimo žymenys- troponinas I ir natriuretinis peptidas B?

A. Kirkutis paaiškino, jog troponinas yra trijų baltymų  (troponino C, troponino I, troponino T) kompleksas. Šio komplekso padidėjimas organizmo kraujuje rodo raumens pakenkimą. Jo koncentracija pradeda didėti po 2–4 val. nuo miokardo infarkto pradžios, o piką pasiekia po 12–16 valandų. Troponinas I yra specifiškesnis žymuo nei kreatinkinazė MB. Kartais kartu nustatoma ir troponino T koncentracija (norma iki 0,1 μg/l).

Natriuretinis peptidas B - tai dar vienas širdies raumens pakenkimą atspindintis baltymas, randamas paciento kraujuje. B tipo natriuretinio peptido koncentracija ūminio miokardo infarkto metu yra susijusi su kairiojo skilvelio geometrijos pokyčiais bei remodeliavimusi. B tipo natriuretinis peptidas kartu su kitais miokardo pažeidimo žymenimis gali būti naudojamas prognozuojant kairiojo skilvelio funkcijos pokyčius po miokardo infarkto.

Abu šie  baltymai nustatomi laboratorijose iš paciento kraujo, įtariant susirgimą miokardo infarktu. Dažniau tiriama troponino koncentracija.

Rekomendacija

„Didelis fizinis krūvis susijęs su dideliu širdies raumens apkrovimu. Jei širdis  nepasirengusi krūviams (netreniruota),  jis gali būti pavojingas ir išprovokuoti širdies kraujotakos ir kitokius pakenkimus. Todėl norint bėgti maratoną reikia gerai pasiruošti tam“, - rekomenduoja A. Kirkutis.

 vlmedicina.lt

Širdies magnetinio rezonanso tyrimas ("Youtube" medžiaga)

[stream provider=youtube flv=http%3A//www.youtube.com/watch%3Fv%3DUDqvg26jK9s%26feature%3Drelated img=x:/img.youtube.com/vi/UDqvg26jK9s/0.jpg embed=false share=false width=640 height=360 dock=true controlbar=over bandwidth=high autostart=false /]

 

Šaltinis

La Gerche A, et al "Exercise-induced right ventricular dysfunction and structural remodelling in endurance athletes" Eur Heart J 2011; DOI: 10.1093/eurheartj/ehr397. 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais
NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų