Dėmesys pėsčiųjų saugai ir elgsenai Lietuvos keliuose

Vienas iš pagrindinių Pasaulio kelių eismo saugumo komisijos paskelbtų Saugaus eismo dekados (toliau – Dekada) renginių 2013 metais yra Antroji Jungtinių Tautų (toliau – JT) Saugaus eismo savaitė, skirta pėsčiųjų saugai, kuri minima gegužės 6-12 dienomis. Vakar BNS konferencijų salėje šia proga buvo surengta spaudos konferencija. 

Reklama

Spaudos konferencijoje dalyvavo sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas, susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas vyr. komisaras Gintaras Aliksandravičius, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reumatologijos, traumatologijos ir rekonstrukcijos klinikos docentas Valentinas Uvarovas, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas.

JT Generalinės Asamblėjos sprendimu šios savaitės metu siekiama atkreipti dėmesį į neatidėliotiną būtinybę užtikrinti geresnę pėsčiųjų saugą visame pasaulyje, sukurti priemones, skirtas ją įvertinti, ir prisidėti prie Dekados tikslo išsaugoti 5 milijonus gyvybių. Tokiu pranešimu spaudos konferenciją pradėjo Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas. Ši savaitė yra unikali galimybė atkreipti dėmesį į Lietuvos pėsčiųjų saugos problematiką ir toliau tęsti traumatizmo keliuose prevencines programas bei vykdyti kitas akcijas.

Sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas atkreipė dėmesį į tai, kad mus dažnai palieka abejingais žuvusiųjų keliuose statistiniai duomenys, tačiau visai kitaip reaguojame, jeigu žūva ar būna sužeistas artimos aplinkos žmogus. Sveikatos apsaugos viceministras išskyrė kelis svarbiausius veiksmus šioje srityje. Tai skirtingų sektorių bendradarbiavimas, saugesnės transporto priemonės, saugesnė kelių infrastruktūra, sąmoningesni eismo dalyviai, pagalba po įvykio (greitoji medicinos pagalba ir reabilitacija).

„Nors Lietuvoje galioja draudimas vairuoti neblaiviam, ribojamas greitis, gerinama kelių infrastruktūra ir kaip galima greičiau suteikiama pirmoji medicinos pagalba, tačiau ne visada galima užtikrinti gyvybės išsaugojimą ir visišką pasveikimą po traumos“, – kalbėjo Erikas Mačiūnas. Sveikatos apsaugos viceministro žodžius patvirtino ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reumatologijos, traumatologijos ir rekonstrukcijos klinikos docentas Valentinas Uvarovas. Jis paminėjo, kad medikams tenka ilgai gydyti sunkias eismo traumas patyrusius pacientus. Šių pacientų sveikimo dinamika netenkina ir pačių gydytojų.

Docentas Valentinas Uvarovas paminėjo, kad Lietuvoje veikusi traumatizmo prevencijos programa, reabilitacinė ir aukštesnioji pirmosios pagalbos mokymo programos gydytojams pagerino situaciją, tačiau traumų, patirtų eismo įvykiuose, ir trauminių mirčių skaičius išlieka gana didelis.

Susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič taip pat paminėjo, kad prevencinės programos gerina situaciją, trejus metus buvo stebima pėsčiųjų situacija keliuose, buvo nustatytos „juodosios dėmės“ keliuose ir imtasi reikiamų priemonių. Jau dabar šiuose kelių ruožuose dešimt kartų mažiau sužeidžiama arba žūsta žmonių. Buvo išdalinta beveik 5 milijonai atšvaitų pėstiesiems, tačiau, pasak susisiekimo viceministro, Lietuvos žmonės dar neišsiugdė įpročio dėvėti atšvaitą, ypač tamsiu paros metu. 2013 metais iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos biudžeto 8 mln. litų bus skirta dviratininkų ir pėsčiųjų takų tiesimui bei apšvietimui. Toliau ieškoma avaringiausių ruožų keliuose ir analizuojama situacija, rūpinamasi socialine reklama saugaus eismo tema. Saugaus eismo filosofijai turėtų daugiau dėmesio skirti Švietimo ir mokslo ministerija, ugdydama mažuosius eismo dalyvius.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas vyr. komisaras Gintaras Aliksandravičius kalbėjo, kad nors imamasi įvairių prevencinių priemonių, 2012 metais Lietuvos keliuose žuvusiųjų skaičius išlieka ganėtinai didelis (301 žmogus, iš jų 70 vyrų, 36 moterys). 2012 metais keliuose žuvo 106 pėstieji. Didžioji dalis žuvusiųjų – vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės (35). Per 2013 metų pirmąjį ketvirtį netekome 22 pėsčiųjų, 3 iš jų tamsiu paros metu. Atšvaitų nedėvėjimas tamsiu paros metu padaro „meškos paslaugą“ pėstiesiems. Lietuvos kelių policija jau antrus metus iš eilės vykdo profilaktinius pėsčiųjų eismo dalyvių patikrinimus. 2012 metais už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą buvo nubausta 16 tūkstančių, per 2013 metų pirmąjį ketvirtį – 7 tūkstančiai pėsčiųjų.

Vyr. komisaro Gintaro Aliksandravičiaus įsitikinimu, nei prevencinės priemonės, nei gera kelių infrastruktūra nepadės, jeigu pats pėstysis ar vairuotojas neišsiugdys aukštos eismo dalyvių kultūros.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas baigdamas spaudos konferenciją atkreipė visų dalyvių dėmesį, kad 2012 metais eismo įvykiuose buvo sužeista 3700 Lietuvos žmonių, iš jų 1074 pėstieji. Dalis iš jų neteko darbingumo, prarado darbą, tapo neįgaliais, o tai didžiulė žala ir pačiam žmogui, ir jo šeimai, ir valstybei.

Vyriausybės patvirtintas Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 m. programos įgyvendinimo tarpinstituciniame trejų metų veiklos plane numatytos priemones, kuriomis bus siekiama Valstybinėje saugaus eismo programoje keliamo strateginio tikslo – gerinant eismo saugą užtikrinti, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių (ne daugiau  kaip 60 žuvusiųjų 1 mln. gyventojų) bendradarbiaudamos vykdo visos institucijos, kurių atstovai dalyvavo spaudos konferencijoje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras