Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Dėmesio centre – sveikatos apsaugos sistema: ko laukti 2021-aisiais?

Šaltinis: vlmedicina | 2021-03-22 10:09:29

2020-ieji tapo beprecedenčių iššūkių metais visam pasauliui. COVID-19 pandemija atskleidė ir užaštrino skirtingų sektorių silpnąsias vietas, o labiausiai jos išryškėjo neabejotinai sveikatos apsaugos sistemoje. Pirmą kartą istorijoje būtent šios sistemos krizė sustabdė viso pasaulio ekonomiką, aiškiai parodydama, kaip stipriai skirtingi sektoriai priklauso vieni nuo kitų ir kaip mažai dauguma pasaulio šalių yra pasirengusios iššūkiams, kurie mus jau užklupo ir dar laukia ateityje. Sveikatos specialistų nuomone, didžiausią smūgį, suduotą sveikatos apsaugos sistemai, pajusime po kelerių metų, pasauliui susidūrus su nauja ekonomine realybe.

Gydytoja atlieka echoskopiją
© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) asociatyvioji nuotr.

Pasak advokatės, gyvybės mokslų teisės ekspertės Rūtos Pumputienės, nors šiuo metu juntamas optimizmas dėl mus jau pasiekusių koronaviruso vakcinų, manoma, kad pandemija dar gali tęstis dvejus ar net trejus metus: „Štai kodėl dabar pats metas valstybėms išmokti pasinaudoti pandemijos metu gimstančiomis galimybėmis, skirti ypatingą dėmesį sveikatos apsaugos sistemai ir išdrįsti ją keisti iš esmės“.

Sveikatos sistemos finansavimas – investicija į ateitį

Sveikatos ekspertai šiandien vieningai sutaria, kad, atsižvelgiant į pasaulyje prognozuojamus ekonominius sunkumus, valstybių dėmesio centre privalo atsidurti sveikatos sistemai skirto biudžeto planavimo klausimai, tarp kurių – konkrečių sričių, tikslų ir priemonių prioritetizavimas: „Kaip parodė COVID-19 pandemija, būtent investicijų ir ilgalaikio bei integruoto sveikatos sistemų finansavimo trūkumas lėmė, kad nacionalinės sveikatos sistemos nebuvo pasirengusios užklupusiai sveikatos krizei“, – pasakoja R. Pumputienė.

Rūta Pumputienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak ekspertės, ateinančius dvejus metus bus ypač svarbu priimti išmintingus sprendimus siekiant išvengti sveikatos apsaugai skirtų išlaidų mažinimo: „Sveikatos krizė aiškiai parodė, kad trumpalaikį išlaidų taupymą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas laikyti veiklos efektyvumo rodikliu yra ydinga. Pavyzdžiui, sveikatos sektoriuje sumažėjusios darbo jėgos apimtys ir nuolatinis teikiamų paslaugų apimties menkėjimas lėmė, kad kai kurios valstybės pandemijos metu neturėjo pakankamai resursų susidoroti su augančiu sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu. Tai aiškiai rodo, kad į sveikatos sistemai skiriamą finansavimą negali būti žvelgiama kaip į išlaidų eilutę biudžeto projekte – tai turi būti vertinama kaip investicija į ateitį, kad būtume tinkamai pasiruošę įvairiems nenumatytiems iššūkiams“.

R. Pumputienės teigimu, nors mažesnės investicijos į sveikatos sistemą trumpuoju laikotarpiu gali būti suprantamos kaip išlaidų taupymas, ilguoju laikotarpiu tokios investicijos gali turėti didžiulį neigiamą poveikį ekonomikai ir visuomenei: „Auganti ekonomika dar nereiškia, kad sveikatos finansavimo problemos išsispręs savaime“.

Integruotas biudžetas – kelias į dinamiškesnę sveikatos sistemą

Gyvybės mokslų teisės ekspertė R. Pumputienė pabrėžia, jog planuojant sveikatos sistemos biudžetą daugelyje pasaulio valstybių, įskaitant Lietuvą, vis dar nėra taikomas integruotas finansavimas, įtraukiantis ir sveikatos, ir socialinę priežiūrą: „Nacionalinėms sveikatos sistemoms dažniausiai skiriamas metinis biudžetas, o vertinant investicijas į sveikatos apsaugą nėra atsižvelgiama į jų vertę, teikiamą ilgalaikę naudą ir poreikį susieti neretai persidengiančias gydymo ir socialinių paslaugų sritis. Sujungtų lėšų paskirstymas leistų investicijas nukreipti į tas paslaugas ir technologijas, kurios teikia ilgalaikę naudą“.

Pasak ekspertės, šiuolaikinis medicininis gydymas Lietuvoje prieinamas bene prasčiausiai Europos Sąjungoje, todėl ypač svarbu ir toliau užtikrinti investicijas į sveikatos priežiūros inovacijas, kurios vaidina itin svarbų vaidmenį sveikatos krizių akivaizdoje, taip pat dėmesys turėtų būti sutelktas ir į naujovių kompensavimo mechanizmą, nes dabartinis veikia ne taip, kaip turėtų: „Norėdami pasiekti realių, efektyvios ir novatoriškos sveikatos priežiūros sistemos link vedančių pokyčių, visų lygių sprendimus sveikatos priežiūros sektoriuje priimantys asmenys turėtų įvertinti tokių naujovių ir drauge su jomis ateinančių pasikeitimų poreikį. Norint kuo efektyviau ir kuo didesniam skaičiui žmonių suteikti kokybišką sveikatos priežiūrą, sistemą reikia individualizuoti, į ją integruoti skaitmeninius sprendimus ir visa tai daryti remiantis visų socialinių partnerių bendradarbiavimu“.

Dėmesys – kompensuojamo gydymo mechanizmui

Pasak R. Pumputienės, pandemijos akivaizdoje svarbus ne tik biudžeto formavimo, bet ir sudėtinės sveikatos sistemos dalies – kompensuojamo medikamentinio gydymo – klausimas.

„Šiandien jau akivaizdu, kad ilgainiui tik didės poreikis sukurti funkcionuojantį kompensuojamų vaistų mechanizmą, leidžiantį greitai ir operatyviai į kompensuojamųjų vaistų sąrašus įtraukti naujus vaistus. Funkcionuojančiam kompensuojamo gydymo mechanizmui sukurti mūsų šalyje būtini keli elementai. Šiuo metu pagal biudžeto išlaidas sveikatos apsaugai Lietuva žymiai atsilieka ne tik tarp Europos Sąjungos, bet ir Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių. Dėl šių priežasčių sveikatos finansavimą reikėtų didinti bent iki 6,7 proc. nuo BVP, kad jis atitiktų Europos Sąjungos vidurkį“, – apie galimus sprendimus pasakoja ekspertė.

R. Pumputienės teigimu, svarbu ir tai, kad sveikatos biudžetas turėtų būti derinamas atsižvelgiant į jau suplanuotas išlaidas vaistams, o šios išlaidos būtų didinamos tiek, kiek didėja bendras PSDF biudžetas: „Nors šiuo metu toks principas ir yra numatytas Vaistų politikos gairėse, tačiau jo nėra laikomasi. Taip pat būtina atsisakyti įpročio biudžetą vaistams planuoti jau numatant, kad lėšų trūks ir ne visi vaistai bus kompensuoti“, – įsitikinusi advokatė.

Fokusas – technologijų progresas

Vertindama pažangiausių šalių modelius, R. Pumputienė akcentuoja poreikį biudžeto planavimo tobulinimui taikyti „horizonto skenavimo“ metodą: „Šis metodas leidžia įvertinti ateities gydymo tendencijas, poreikius ir kitas galimybes. Šis metodas planuojant sveikatos biudžetus tarp Europos EBPO narių taikomas Austrijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje. Jį taikyti ruošiamasi Prancūzijoje, Liuksemburge, Šveicarijoje, metodas iš dalies jau taikomas Italijoje ir Maltoje“.

Teisės ekspertės teigimu, žvelgiant į sveikatos priežiūros sistemos perspektyvą koronaviruso akivaizdoje galima teigti, kad daugiausia išloš tos valstybės, kurios savo teisinę bazę bei reguliavimą sugebės pritaikyti ne tik prie besikeičiančių verslo ir žmonių poreikių, bet ir technologijų progreso: „Nors Lietuva negali konkuruoti su didžiosiomis pasaulio jėgomis mokslinių inovacijų srityje, mūsų valstybė gali sutelkti visas pastangas tinkamai su planuoti ir valdyti mūsų šalies sveikatos biudžetą. Tik tokiu būdu Lietuvos pacientus pasieks visos sveikatos inovacijos, naujausi vaistai ir vakcinos, net ir ne ekstremalios situacijos sąlygomis, o sveikatos sistema bus kokybiška ir atspari išorės veiksniams“, – įsitikinusi R. Pumputienė, pabrėžianti, jog norint sukurti efektyvesnę ir teisingesnę sveikatos priežiūros sistemą reikalinga didžiulė politinė valia – COVID-19 pandemija parodė, kad tvirtos valios reikia ne kažkada, o čia ir dabar.

Šiame straipsnyje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė, todėl VLMEDICINA.LT už turinį neatsako.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų