Tyrimų duomenimis, vienas iš šešių suaugusiųjų gali sirgti odos vėžiu. Per pastarąjį dešimtmetį sergamumas odos vėžiu Lietuvoje išaugo dvigubai. Vis dažniau jis nustatomas pavėluotai – antros ar vėlesnės stadijos. Odos vėžiu dažniau serga 30–50 metų moterys, tačiau miršta nuo jo vyrai . Ankstyvos stadijos vėžys išgydomas 97 proc., todėl svarbu laiku pastebėti kiekvieną odoje atsiradusią dėmelę ar apgamą ir pastebėjus, kad ima kisti jų spalva ar dydis, kuo skubiau kreiptis į gydytoją dermatologą.
Kaip atpažinti „piktus“ apgamus
Odos vėžio pradžia dažnai būna rausvas, šiek tiek pleiskanojantis spuogelis ar taškelis. Kartais jis gali pasidengti šašu, pašlapiuoti, tarytum užgyti ir po to vėl atsirasti. Jeigu toks darinys neužgyja kelis mėnesius, vertėtų sunerimti. „Apžiūrint apgamus, reikia atkreipti dėmesį į asimetriją, kraštų nelygumus, spalvos pasikeitimus bei dydį. „Pikti“ apgamai yra tie, kurie keičia spalvą, formą, auga, kraujuoja ar šlapiuoja. 70 proc. žmonių būdingi minėti odos pakitimai“, – teigė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojas dermatovenerologas Viktoras Sidorovas. Savo kūną reikia įdėmiai apžiūrėti bent kartą per mėnesį, o dėl odos pakitimų su specialistu pasikonsultuoti kartą per metus. „Vienintelis odos vėžio gydymas yra profesionaliai atlikta operacija, tačiau ją būtina daryti kuo anksčiau. Nei lazeris, nei kitos privačiai siūlomos procedūros nepadės, jos gali tik pakenkti“, – perspėjo jis.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorės doc. Matildos Bylaitės, odos vėžys nesukelia skausmo, todėl dauguma žmonių į odos pakitimus tiesiog nekreipia dėmesio. „Jei dėmę skaudėtų, žmonės greičiau kreiptųsi į specialistus. Dažnai jie bijo išgirsti diagnozę, imtis tam tikrų veiksmų. Nerimauti nereikia – dviem trečdaliams pasitikrinusiųjų jokių piktybinių odos pakitimų nenustatome. Be to, ankstyvos stadijos odos vėžys gerai gydomas, todėl laiku susirūpinus greitai vėl galima gyventi normalų gyvenimą“, – tikrintis drąsino M.Bylaitė.
Rizikuoja ne tik šviesiaodžiai
Dažnai nustatyti odos vėžį būna sunku, nes odos pakitimų atsiranda mums nematomose vietose. Mėgstamiausia jo vieta yra plaukuota galvos dalis, todėl, anot medikų, svarbu būti sąmoningiems ir atidiems – ne tik apžiūrėti vienas kitą, bet ir paprašyti, kad kirpėjai, masažuotojai ar kiti grožio specialistai, pastebėję ant kūno įtartinų darinių, apie tai mus įspėtų. „Apžiūrėkite veidą – nosį, lūpas, burną, ausis ir už jų. Naudodami šukas kruopščiai patikrinkite galvos odą, praskleiskite dalimis plaukus. Vyrams derėtų patikrinti nuplikusį viršugalvį“, – patarė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologė dr. Rūta Gancevičienė. Rankas reikia apžiūrėti iš abiejų pusių, nepamirštant tarpupirščių, žastų ir pažasčių. Būtina patikrinti kaklą, krūtinę ir viršutinę kūno dalį, o moterims – atidžiau apžiūrėti odą tarp krūtų ir po jomis. Nepamirškite sėdmenų, kojų, jų padų bei tarpupirščių, paėmę mažą veidrodėlį patikrinkite ir sprando bei nugaros odą.
„Odos vėžys dažniausiai vystosi vyresniems nei 50 metų žmonėms, per ilgai besimėgaujantiems saule ar soliariumais. Dėmesingesni sau turėtų būti ir šviesiaodžiai ar greitai saulėje nudegantys (bet neįdegantys) žmonės“, – įspėjo R.Gancevičienė. Susirgti odos vėžiu rizikuoja ir tie, kurių
šeimoje yra sirgusiųjų šia liga, kurie turi daug apgamų (daugiau nei 50), mėgsta greitai įdegti per trumpą laiką arba daug laiko praleidžia saulėje, pavyzdžiui, dirbdami ar poilsiaudami.
Atsargumas nepakenks
Odos vėžys gali atsirasti ir tiems, kurie nepatenka į padidėjusios rizikos grupes. Taigi odą reikia reguliariai tikrintis ir atsakingai elgtis saulėje. „Pagrindinis šios ligos sukėlėjas – ultravioletiniai saulės spinduliai, todėl privalome riboti jų poveikį. Plačiomis kepurėmis ar skrybėlėmis pridenkite veidą ir ausis, nešiokite saulės akinius, naudokite skėčius. Saulėtomis dienomis rinkitės pavėsį, nebūkite tiesioginiuose saulės spinduliuose nuo 10 iki 16 val.“, – mokė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir veneros ligų klinikos gydytoja dermatovenerologė doc. dr. Daiva Jasaitienė. Nepamirškite naudoti apsauginių kremų – rinkitės tokius, kurių apsaugos nuo saulės veiksnys (SPF) yra ne mažesnis nei 30. Tepkite kremu atviras kūno vietas kas 2 valandas, tai darykite ir nusimaudę vandens telkinyje.
„Saugokite vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių, nes nudegimų pasekmės matyti tik po kelerių metų ar net dešimtmečių. Dėl šios priežasties odos vėžys dabar dažniau vystosi senyvo amžiaus žmonėms, o jaunimas, neatsakingai besimėgaujantis saule ar soliariumais, kurių Pasaulio sveikatos organizacija apkritai pataria vengti, pasekmes pajus kur kas vėliau“, – perspėjo D.Jasaitienė.
Nemokamai tikrins odą
Gegužės 7 d. Lietuvoje penktą kartą įvyks labdaringa Euromelanomos dienos akcija. Jos metu 40 šalies gydymo įstaigų bus galima nemokamai pasitikrinti odą. Gydytojai dermatologai įvertins matomus pigmentinius apgamus ir kitus panašius darinius bei atsakys į pacientui kilusius klausimus.
Nemokama odos patikra vyks gegužės 7-ąją. Norintieji turi registruotis gegužės 2–3 d. 9–16 val. tel.: 8 800 70 901, 8 800 70 902.
Pirmųjų keturių Euromelanomos dienos akcijų metu buvo patikrinti 4 894 pacientai, daugiau nei dešimtadaliui nustatyta vienokia ar kitokia patologija: apie 20 žmonių įtarta odos melanoma, 150 – odos vėžys, o beveik 400 aptikti atipiniai apgamai, kuriuos patarta šalinti.
Stebėkite dėmes, kurios:
Daiva Šalc