Delfinai: jie mums padeda, o mes juos skriaudžiame?

Ne vienerius metus konfliktuoja gyvūnų teisų gynėjai ir Klaipėdos delfinariumo darbuotojai. Gynėjai kaltina delfinariumą dėl gyvūnų išnaudojimo, pastarieji ginasi, kad nieko blogo nedaro. Neseniai į viešumą išlindo informacija, jog du milijonai litų, kurie turėjo būti skirti delfinariumo remonto darbams, bus skirti Valdovų rūmų rekonstrukcijai. Delfinai mums padeda, kodėl mes juos skriaudžiame?

Reklama

Remontas ir delfinų atostogos

Delfinariumo rekonstrukcija prasidėjo 2010 m. Pernai per Kalėdas buvo baigtas pirmasis rekonstrukcijos etapas. Sutvarkytas delfinų pasirodymų baseinas ir iš Graikijos sugrąžinti aštuoni delfinai.

„Kol vyksta rekonstrukcija, mes visus delfinus buvome išgabenę į Graikiją, Atikos zoologijos sodą. Dar šeši mūsų gyvūnai yra likę Graikijoje. Buvo sutvarkyta delfinų pasirodymų salė, baseinas, lankytojams skirta infrastruktūra, įdiegta moderni vaizdo, garso technika tam, kad galima būtų demonstruoti delfinų pasirodymus. Po rekonstrukcijos pasikeitė delfinų pasirodymų erdvės vaizdas. Dabar delfinų baseiną juosia apvali, perregima akrilo sienelė. Visi delfinai yra matomi, vandens skaidrumas nepaprastas, krentanti šviesa sukuria unikalų įspūdį, kad delfinai plaukioja lyg vandens stiklinėje“, - pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė.

Delfinai matys saulę... tik kitais metais

„Kas labai svarbu – įdiegta labai pažangi, moderni vandens pateikimo, valymo ir filtravimo sistema. Delfinai 24 valandas praleidžia vandenyje, delfinariumo baseinas yra uždaras – jie ten gyvena, tad vandens valymo sistema turi būti tokia, kad užtikrintų maksimaliai įmanomą švarų vandenį. Dabar vandens parametrai prilygsta geriamojo vandens parametrams“, - sako N. Puteikienė.

Vandens valymo ir padavimo sistema primena mažą fabrikėlį. „Kitąmet bus pabaigta delfinariumo rekonstrukcija. Tada atsiras ir lagūna po atviru dangumi, t.y. atviras baseinas; amfiteatras, kur žiūrovai sėdės, o vandens valymo įranga pastatyta po tuo amfiteatru. Vasaros baseine vyks edukaciniai delfinų pasirodymai, kurių metu stengsimės maksimaliai perteikti informaciją apie delfinų biologiją, jų prigimtį, paplitimą, jų nykimo priežastis. Apie tai, ką reikia daryti ir kaip elgtis, kad natūralioje gamtoje nežūtų tiek delfinų, kiek dabar žūna“, - sako Lietuvos jūrų muziejaus atstovė.

Lagūna po atviru dangumi bus baigta tik kitais metais. Tad ir saulę delfinai išvys tik kitais metais.

Delfinariumo opozicija

Prieš kurį laiką portalo VLMEDICINA.LT kalbintas Kanadoje gyvenantis tyrinėtojas Vladas Martirosas pasakojo apie savo viso gyvenimo aistrą – delfinus. „Mano gyvenimo tikslas, visos jėgos ir finansai skirti delfinams ir vandenynams apsaugoti. Žmonės tiek pakenkė ir nuolat kenkia vandenynui ir šiems gyvūnams, kad kas nors turi ką nors daryti. Deja, mūsų žydros planetos sveikatos pusiausvyra verčia rimtai nerimauti“, - sako tyrinėtojas.

Paklaustas apie Lietuvos delfinariumą, jis sako, jog yra matęs ir blogesnėmis sąlygomis laikomus delfinus.

„Bet kuri civilizuotai mąstanti šalis neturėtų uždarinėti gyvūnų į nelaisvę. Tik žmonių požiūris leidžia atsirasti galimybėms pasipelnyti iš gyvūnų buvimo nelaisvėje. Aišku, visa tai galima „įvilkti“ ir pateikti gražia forma, kad žmonės net pateisintų tokį elgesį su gyvūnais. Esu matęs daug šiltuose kraštuose atviro tipo delfinariumų, ten nėra chloro, jie yra ozonuojami. Delfinariumus po atviru dangum, kur yra daug saulės, ribotas delfinu skaičius dideliame vandens plote, vadinčiau nors ir kalėjimu, bet su šiek tiek geresnėmis sąlygomis. Apskritai niekur neturi būti delfinariumų, bet ypač šiaurės šalyse. Šiltuose kraštuose įkurtuose delfinariumuose esantys gyvūnai bent jau mato saulę ir gali turėti geresnes gyvenimo sąlygas“, - sako kovotojas už delfinų teises V. Martirosas.

Nebeplaukios chlore

„Keistas dalykas, kad gyvūnų apsaugos organizacijos labai susirūpino delfinų likimu tada, kai mes pradėjome rekonstrukciją, - sako Lietuvos jūrų muziejaus atstovė N. Puteikienė. – Ji buvo inspiruota to, kad reikia gerinti delfinų gyvenimo sąlygas. Chloro naudojimas buvo ir yra beveik visuose delfinariumuose, bet dabar, turint pažangias metodikas, tokias kaip ozonavimas, ultravioletinių spindulių, chloro jau nebereikia. Taikome šias metodikas tik pusmetį, ilgainiui viskas susireguliuos. Mums patiems tai yra viena iš džiugiausių naujienų, nes iš tiesų nuo vandens parametrų labai priklauso delfinų sveikata. Norėtųsi, kad gyvūnų apsaugos organizacijos kartu su mumis pasidžiaugtų, jog delfinai grįžta į pagerintas sąlygas, labiau jiems pritaikytas. Delfinai galės didžiąją metų dalį praleisti atviruose baseinuose, gaudami deguonies ir natūralią saulės šviesą“.

Delfinų terapija

Dar vienas Klaipėdos delfinariumo rekonstrukcijos etapas – tai delfinų terapijos centras, jis bus baigtas kitais metais. Delfinų terapijos projektas startavo 2001 m. Per tą laiką su delfinais pabendravo daugiau nei 300 vaikų.

„Delfinų terapijos centre yra trys skirtingo gylio baseinai, kuriuose ir vyks delfinų terapija. Anksčiau iki rekonstrukcijos mes su vaikais galėjome dirbti tik šaltuoju metų laiku, kada būdavo laisvi ir treneriai, ir delfinai. Per metus galėdavome priimti tik 60 vaikų. Kadangi ši terapija aktuali daugeliui šeimų, auginančių vaikus, turinčius vienokių ar kitokių problemų (autizmas, Dauno sindromas, cerebrinis paralyžius, kalbos, vystymosi sutrikimai), į mus kreipdavosi daug žmonių ir susidarydavo eilės keleriems metams. Tikimės, kad pastačius delfinų terapijos centrą, mes sugebėsime greičiau priimti visus norinčius ir teikti kokybišką paslaugą“, - sako N. Puteikienė.

Delfinų terapijos centre planuojama plėtoti ir kitas terapijos formas – dailės, muzikos, smėlio terapiją.

„Norime tapti metodiniu centru, nes Rytų Europoje mažai yra delfinariumų ir tokie projektai kaip mūsų yra vieninteliai“, - sako N. Puteikienė.

Ar delfinai gydo?

V. Martirosas mano, jog nuo gimimo uždaryti vienoje erdvėje nelaisvėje gyvenantys delfinai neturi būti išnaudojami „gydymo“ ar kitais tikslais.

„Tai yra absurdas, - V. Martirosas prabyla griežtai. - Vokiečiai padarė tyrimus, siekdami išsiaiškinti, ar tikrai delfinų terapija padeda. Ji padeda, bet ne daugiau negu jei tas vaikas būtų su kitais gyvūnais. Vaikams, turintiems Dauno sindromą ar autizmą, reikia emocinio ryšio. Jie pripranta prie tėvų, savo gyvenamosios aplinkos ir tas išėjimas iš įprastos aplinkos, gavimas teigiamų emocijų veikia vaiką pozityviai. Be to, gyvūnai skleidžia tam tikrą „švarią“ energiją. Jei ryšys tarp žmogaus ir gyvūno užsimezgė, nesvarbu, koks tas gyvūnas. O delfinai, be abejo, turi ypatingos galios. Tačiau noriu pabrėžti – tie delfinai, kurie gyvena delfinariumuose (ypač kurie gimė nelaisvėje), yra praradę ar neišvystę šių gabumų“.

Pašnekovas atkreipia dėmesį į tai, kad baseine gimęs ir užaugęs delfinukas neturi laisvėje gyvenančios delfino patirties.

„Jis užauga izoliuotas, psichiškai traumuotas, galima sakyti, ligonis, ir dar iš jo reikalaujama, kad jis gydytų kitus? Žiūrėdami į delfinus, užaugusius tokiomis sąlygomis, galime tik stebėtis, kad jie dar sugeba tai, ką matome. Jie šiek tiek padeda, nes jų jėga didžiulė, tačiau tai yra neteisinga“, - sako delfinų teisių gynėjas.

Išliks tik delfinariumų delfinai?

„Delfinai, banginiai, orkos labai greitai žūsta, procesas vyksta per greitai. Visame pasaulyje delfinų ir banginių kritiškai mažėja. Galbūt esame paskutinė karta, kuri dar matys juos vandenynuose. Todėl tikėtina, kad kai kurių delfinariumų sukauptos patirtys gali išsaugoti ir grąžinti į vandenynus šią nuostabią gyvybės formą. Tai vienintelis argumentas, kuriuo galėčiau pateisinti specialiai įrengtų delfinariumu egzistavimą“, - kalbėjo V. Martirosas.

Pasak N. Puteikienės, gyvūnų teisių gynėjai kelia triukšmą dėl lietuviškojo delfinariumo manipuliuodami vieno gydytojo parengta ataskaita apie delfinų sveikatą, jų mirtingumą.

„Delfinų kritimas yra natūralus dalykas. Reikia nepamiršti, kad delfinariumai atlieka mokslinį darbą. Sudaromos sąlygos tirti tų gyvūnų ligas apskritai, tirti tuos gyvūnus, kaip gamtos pasaulio atstovus. Vandens gyvūnai yra mažiausiai tyrinėti. Todėl delfinariumai pirmiausiai ir turi būti mokslinė bazė rūšies tyrimams. Taip pat tai ekologinio raštingumo kėlimo bazė. Ne paslaptis, daug delfinų žūsta dėl ekspansyvios žmogaus veiklos. Visi mėgsta salotas su tunu, tačiau reikia suvokti, kad žvejojant tunus į tinklus patenka labai daug delfinų. Norime ugdyti sąmoningą jaunąją kartą, kuri keistų savo gyvenimo įpročius. Kad užaugę labiau paveiktų žvejybos pramonę ir apsaugotų delfinus. Kartais patys pasirodymai paveikia žmones kaip terapinis užsiėmimas. Sužavėti žmonės, manau, išeina iš delfinariumo su tam tikromis ekologinėmis nuostatomis“, - sako N. Puteikienė.

Politikai spjovė ant delfinų

Kol delfinariumo atstovai ir gyvūnų gynėjai kryžiuoja špagas dėl delfinų gyvenimo kokybės, vandens valymo ir jų išnaudojimo, valstybės finansų tvarkytojai tylomis sprendžia šių gyvūnų likimą.

„Iš numatytų dviejų milijonų litų, kurie buvo skirti delfinariumo ir akvariumų rekonstrukcijai, nieko negausime. Šitie du milijonai iš mūsų paimti ir perkelti į Valdovų rūmų finansavimą. Dėl to tikrai nepagreitės mūsų rekonstrukcijos darbai. Mūsų „eksponatai“ – ne paveikslai, kuriuos gali padėti bet kur ir pamiršti. Delfinai reikalauja ypatingų sąlygų“, - pabrėžė N. Puteikienė.

Galbūt bendras skriaudėjas suvienys šiuo metu skirtingose barikadų pusėse atsiradusius asmenis, kurie, iš šalies žiūrint, neabejotinai myli delfinus ir stengiasi juos išsaugoti?