Kaip ir kalbėjomės telefonu, siunčiu Jums Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) sutarčių su įvairiais Lietuvos bankais kopijas. Taip pat pridedu suminę visų sutarčių lentelę.

Dr. Audrius Šimaitis. Algirdo Kubaičio nuotr.

Reklama

Pažvelgus į lentelę yra akivaizdu, kad KJL 2011 metais vienu metu net 8-iuose bankuose turėjo 20 skirtingų sutarčių, kurių bendra suma buvo 23 milijonai litų. Bankų pavadinimai: „Snoras” , Medicinos, Šiaulių, “Nord”, “Swed”, “Citadelė“, „Danske” , Ūkio. Taip pat einamoji sąskaita buvo ir SEB banke.

Kad 23 milijonai nebuvo apyvartinės ligoninės lėšos, įrodo faktas, kad laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 28 dienos iki 2011 m. gruodžio 21 dienos jos indėliai ir indėlių sertifikatų forma laikomos lėšos buvo vienu metu. Vadinasi, tos lėšos tuo metu nebuvo apyvartoje, kadangi tai buvo ilgesnis nei dviejų mėnesių laikotarpis.

Tiek dr. Jonas Sąlyga, KJL vyriausiasis gydytojas, tiek ministerija bando įteigti viešajai auditorijai, kad ligoninė 2012 metų pradžioje turėjo 7,5 milijono litų: 6 milijonus indėlių “Snoro” banke ir 1,5 milijono “Medicinos” banke.

Gal tai ir yra tiesa, kalbant apie 2012 metų pradžią, tačiau tai yra akivaizdi netiesa kalbant apie 2011 metų pabaigą, kai vien tik KJL indėlių sąskaitose buvo 23 milijonai. Akivaizdu, kad tai yra sąmoninga taktika mėginant suklaidinti visuomenę ir nukreipti nuomonę bei galimą Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimą priešinga linkme.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) duomenimis, KJL sutartis su Klaipėdos TLK buvo apie 52–54 milijonai litų. Todėl galima drąsiai teigti, jog 23 milijonai yra beveik pusė Klaipėdos jūrininkų ligoninės apyvartos. Tokių “investicijų“ negalėtų leisti nė viena efektyviai, tinkamai ir taupiai savo finansinius resursus panaudojanti organizacija.

Žinant šiuos faktus visiškai subliūkšta argumentai, neva šie pinigai sutaupyti efektyviai valdant ligoninę. Tai yra pinigai, visiškai nesusiję su ligoninės valdymu.Todėl yra būtina išsiaiškinti tikrąją sukauptų 23 milijonų kilmę.

Po Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio ministras R. Šukys teigė, kad įstaigose, kurios turėjo indėlių, bus atliekamas vidaus auditas.

Iš SAM bei iš KJL vadovų elgesio peršasi išvada, kad šis auditas negalės būti nei objektyvus, nei teisingas. Kaip institucijų pareigūnai, kurie iki šiol neigė ir nenorėjo prisipažinti apie tai, kad Kaipėdos jūrininkų ligoninėje buvo 23 milijonai, gali tinkamai ir objektyviai atlikti auditą?

KJL vadovas nuo pat ministerijos paklausimo lapkričio 17 dieną bandė slėpti tikrus faktus. Iš pradžių jis neigė, jog KJL yra pirkusi vertybinių popierių už 5 milijonus. Jis taip pat teigė, kad KJL ligoninės lėšos laikomos 3-uose bankuose, o jos yra laikomos mažiausiai 9-iuose. Kai atsirado įrodymų, tada pradėta teigti, kad vis dėlto buvo lėšos, o jų buvo “tik” 7,5 milijono. Vėliau paaiškėja, kad tų lėšų buvo 23 milijonai.

A. Matulas, G. Navaitis ir kiti parlamentarai vis bando teigti, kad KJL atvejis yra “išpūstas burbulas”. Tačiau faktai kalba patys už save. Ministerija pripažįsta, kad “Snoro” banke bus negrįžtamai pražuvę 14 milijonų litų, iš jų net 6 milijonai

– KLJ, tai yra 43 procentai visų Lietuvos sveikatos apsaugos prarastų “Snore” lėšų.

Dar iškalbingesnis faktas yra kiti 17 milijonų. Ar yra bent viena kita ligoninė Lietuvoje, kuri būtų sukaupusi tokias milžiniškas sumas?

Paveikslėlis Nr. 1. Suminė 23 milijonų lentelė - I dalis (spausti ant paveiksliuko, kad padidėtų).

Paveikslėlis Nr. 2. Suminė 23 milijonų lentelė - II dalis (spausti ant paveiksliuko, kad padidėtų).

Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Čaplikas teigia: “Mano manymu, tose įstaigose, kurios buvo sukaupusios 4-5 mln. lt – kažkas negerai. Esu įsitikinęs, kad sveikatos apsauga – ta sritis, kurioje negalima taupyti. Žmogaus gyvybę reikia gelbėti dabar, daktaras dirba dabar, slaugytoja pacientu rūpinasi dabar, nauja įranga reikalinga dabar ir nauji vaistai – taip pat. Valstybė ima paskolas finansuoti sveikatos apsaugai, o gydymo įstaigos mūsų pasiskolintus pinigus deda į bankus! Iš viso per visą Lietuvą, kaip paaiškėjo, bankuose nugulė apie 20-30 milijonų litų“.

Jei šalyje per visas ligonines buvo sukaupta 20-30 milijonų litų, o vien tik KJL buvo 23 milijonai, tai įrodo, kad KLJ atvejis yra išskirtinis.

Gali būti, kad kitose įstaigose užteks ir vidaus audito, kurį siūlo R. Šukys. Tačiau jau dabar akivaizdu, jog tam, kad visuomenei būtų teisingai ir skaidriai paaiškinta 23 milijonų kilmė, nei ministerijos, nei tuo labiau ligoninės vidaus audito neužteks. Todėl yra reikalingas išsamus ir atskiras Klaipėdos jūrininkų ligoninės finansinių operacijų tyrimas, kurį atliktų su sveikatos apsaugos institucijomis nesusijusi įstaiga.

Šioje visoje istorijoje daug abejonių kelia sveikatos apsaugos viceministrės Janinos Kumpienės veikla. J. Kumpienė yra ne tik sveikatos apsaugos viceministrė, bet ir KJL Stebėtojų tarybos narė. “Vakarų Lietuvos medicinos” žurnalistams klausinėjant apie KJL indėlius, ji ne tik kad neįvardijo, kokia ligoninė “Snoro” banke buvo įsigijusi vertybinių popierių ir indėliuose laikytų sumų, bet vėliau apskritai atsisakė kalbėtis ir teikti atsakymus.

Sunku ir neįmanoma būtų patikėti, kad KJL vadovai per trumpą laikotarpį būtų sudarę net dvidešimt sutarčių be sveikatos apsaugos viceministrės ir KJL stebėtojų tarybos narės J. Kumpienės žinios. Tuo labiau kad gerbiama viceministrė turėjo daug darbo bankuose patirties, 1996 – 1998 metais būdama kito uždaryto banko “Hermis” valdybos pirmininko pavaduotoja ir banko kanclere.

Įdomi taip pat yra ir KJL Stebėtojų tarybos pirmininko bei Klaipėdos tarybos nario Valerijono Bernoto pozicija. Jis “Vakarų Lietuvos medicinos” portalui sakė nežinantis, kiek ligoninė iš viso įvairiuose bankuose laikė pinigų. Politikas tik paaiškino, kad Stebėtojų tarybos susirinkime, kuriame J. Sąlyga atsakęs į visus stebėtojų klausimus, buvo paminėti, „rodos, keturi bankai“. „Buvo tik užduotas klausimas, ar ligoninė nelaikė visų pinigų viename banke. O sumų mes neklausėme, – sakė V. Bernotas. – Mums po susirinkimo jau viskas aišku.”

V. Bernoto minėtame susirinkime dalyvavo visa Stebėtojų taryba, išskyrus svarbiausią narį, atstovaujantį ligoninės steigėjui – sveikatos apsaugos viceministrę J. Kumpienę. Kodėl? „Juk viceministrė labai užsiėmusi“, – pažymėjo V. Bernotas.

Žinant visą įvykių eigą galima spėti, kodėl viceministrei nevertėjo važiuoti iki Klaipėdos: jai paprasčiausiai viskas buvo aišku. Nes jei būtų buvę neaišku, ji iki Klaipėdos būtų važiavusiu kuo skubiau išsiaiškinti, kaip buvo sukaupti 23 milijonai ir kodėl jie nebuvo naudojami pacientų, medikų bendruomenės ir visuomenės labui.

23 milijonų kilmės, sukaupimo ir panaudojimo aplinkybių išsiaiškinimui reikalingas nepriklausomos insititucijos, nesusijusios su sveikatos apsauga, tyrimas. Tą galėtų atlikti Lietuvos valstybės kontrolė.

Reklama

Tyrimo metu reikėtų atsakyti į pagrindinį klausimą: kaip ir kokiu būdu su 23 milijonų indėliais yra

susijusi SAM. Neoficialiomis žiniomis, didesnioji 23 milijonų dalis KJL pasiekė iš SAM specialiųjų fondų. Kita dalis galėjo pasiekti iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, apmokant viršplanines paslaugas. Tai būtina išsiaiškinti.

Paaiškėjus, jog KJL sukaupė 23 milijonus, pradeda susidaryti aiškesnis vaizdas, kas ir kodėl vyko Klaipėdoje. Šis vaizdas visiškai diskredituoja ne tik pačią ministerijos prieš kelerius metus pradėtą vykdyti reformą, bet ir jos įgyvendinimo principus.

Spaudoje buvo pasirodę pranešimų, kad prieš pradedant vykdyti reformą kai kuriems gydymo įstaigų vadovams buvo pažadėta išsaugoti postus su ta sąlyga, kad jie pritars reformai. Išaiškėjus 23 milijonų aferai, susidėlioja galutinė mozaika, kaip ši reforma buvo bandoma įgyvendinti Klaipėdoje. Prieš neparankų oponentą (Klaipėdos universitetinę ligoninę), kuris turi savo nuomonę ir nėra pasirengęs lengvai nuolaidžiauti nemotyvuotiems sprendimams, surengiama ataka, panaudojant viešuosius ryšius ir teismus. Motyvas iš dalies teisingas – papildomi pacientų mokėjimai. Tačiau tokius mokėjimus tuo pat metu ėmė ir kitos dvi Klaipėdos ligoninės. Kodėl jos nebuvo paduotos į teismus, jei kalbame apie nešališkumo ir neutralumo principus?

Klaipėdos savivaldybė ir Kaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) nepasidavė ministerijos spaudimui, nors ministro patarėjas M. Marcinkevičius Kaipėdoje viešėjo net penkis kartus ir Klaipėdos taryba KUL ir KJL jungimo klausimą svarstė net tris kartus. Stringant iš anksto sukurptam planui turbūt ministerijos ir kituose koridoriuose buvo nuspręsta dar labiau stiprinti dr. J. Sąlygos, kaip gerai besitvarkančio šeimininko, įvaizdį. Metama dar daugiau lėšų į žaidimą, didinami darbuotojų atlyginimai.

KLJ, disponuodama jau oponentams prilygstančia metine apyvarta, nustoja imti papildomus mokėjimus iš pacientų. Tada dar labiau spaudžiama KUL. Tačiau spaudimas rezultatų neduoda. Būtent todėl 2011 metų vasarą atsiranda taikdarys – parlamentaras E. Jurkevičius, kuris pasiūlo taiką tarp Kaipėdos teritorinės ligonių kasos ir KUL.

Gal ir yra taika, bet klausimų šioje istorijoje nuo to nesumažėjo. Tam, kad visuomenei būtų pateikti aiškūs ir konkretūs atsakymai, reikia ištirti ne tik ar SAM pervedinėjo specialias lėšas Klaipėdos jūrininkų ligoninei, bet taip pat atsakyti ir į kitą klausimą. Jei paaiškėtų, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (TLK) KJL apmokėjo daugiau viršplaninių paslaugų, reikėtų atsakyti į klausimą, ar Klaipėdos TLK nesielgė diskriminuojamai kai kurių Kaipėdos gydymo įstaigų atžvilgiu, vienoms ligoninėms apmokėdama už papildomas paslaugas, kitoms - ne arba apmokėdama santykinai mažesnes sumas. Taip pat reikėtų atsakyti į klausimą, ar Klaipėdos TLK nediskriminavo KUL, reikšdama priekaištus ir net kariaudama per teismus, kai papildomos priemokos buvo imamos kitose Klaipėdos gydymo įstaigose.

Jei paaiškėtų, kad SAM pervedinėjo specialias lėšas KJL, būtina būtų išsiaiškinti, kokiais tikslais jos buvo panaudotos. Vienas iš žinomų “buhalterinių triukų”, paveldėtų iš ankstesnių laikų, yra gautų lėšų apiforminimas į apskaitą įtraukiant seną aparatūrą ir parodant lyg pirkta nauja aparatūra. Tokiu būdu lėšos yra "‘išgryninamos” ir lieka triukus atliekančių asmenų kišenėse.

2010 metais Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje buvo svarstomas dr. Jono Sąlygos galimas viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimas ryšium su faktu, kad jo sutuoktinė Jolanta Sąlygienė yra privačios medicinos įstaigos direktorė. Tada komisija nusprendė, kad “Všį Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius (vyr. gydytojas) Jonas Sąlyga, spręsdamas šioje įstaigoje akušerės pareigose dirbančios savo sutuoktinės Jolantos

Sąlygienės tarnybos eigos klausimus, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkto nuostatos vengti interesų konflikto ir tokiu elgesiu pažeidė šios įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus”.

Šis pažeidimas buvo susijęs su tuo, kad dr. J. Sąlyga nenusišalindavo nuo klausimų, susijusių su sutuoktine, sprendimo. Komisija nenagrinėjo klausimo, kaip pasikeistų apskritai dr. Jono Sąlygos interesų konfliktas, jei paaiškėtų faktas, kad dr. J. Sąlyga arba jo sutuoktinė yra vieni iš privačios bendrovės “Jolsana“ akcininkų. Šis klausimas nebuvo tiriamas.

Atsakymas į šį klausimą yra labai svarbus ne tik tiriant 23 milijonų aplinkybes, bet Lietuvos sveikatos apsaugai apskritai. Ar gali vyr. gydytojas arba jo artimi šeimos nariai turėti akcijų privačiose medicinos įstaigose? Ir ar tai nėra akivaizdus interesų konfliktas?

Atsakymas į šį klausimą galėtų paaiškinti kodėl tiek metų Lietuvoje stringa privačios medicinos ir papildomo sveikatos draudimo vystymas.

Atliekant tyrimą, taip pat reikėtų atsakyti į klausimą, ar gali sveikatos priežiūros įstaiga sudarinėti ilgalaikius reklamos kontraktus su žiniasklaidos priemonėmis. Mano turimais duomenimis, Klaipėdos jūrininkų ligoninė jau keleri metai turi didelių apimčių kontraktus su keliais regioniniais Vakarų Lietuvos ir nacionaliniais dienraščiais. Kontraktų sumos siekia gerokai daugiau nei kelios dešimtys tūkstančių litų. Kai kuriems sveikatos temomis rašantiems leidiniams buvo mokama gerokai daugiau nei kelis tūkstančius litų už vieną užsakomąjį straipsnį.

Kyla kausimas: ar gali būti panaudoti mokesčių mokėtojų pinigai reklaminiams ir užsakomiesiems straipsniams? Tuo labiau kad tų straipsnių nedeklaruojamas tikslas yra kova su oponentais.

Šios kovos liudininkai jau keleri metai yra Lietuvos pacientai, visuomenė ir gydytojų bendruomenė. Ją gali nutraukti tik išsamūs, konkretūs ir skaidrūs atsakymai į visus iki šiol vis dar neatsakytus klausimus.

Pagarbiai,

Dr. Audrius Šimaitis

2012 m. sausio 25 d.

P. S. Šio laiško kopija išsiųsta visiems Seimo antikorupcijos komiteto nariams

“Vakarų Lietuvos medicinos” publikacijų sąrašas

1. Sukaupti 23 mln. Litų – neprofesionaliojo “Snoro” kliento – Klaipėdos jūroninkų ligoninės fokusas?

2. Dr. Jonas Sąlyga netiesiogiai prisipažino dėl sukauptų 23 milijonų

3. Sutaupytas ligoninės milijonas: šimtas neišgydytų pacientų ar sektinas valdymo pavyzdys?

4. „SNORE“ paskendę Klaipėdos Jūrininkų ligoninės milijonai – aplinkybių rezultatas?”

5. “Pražūtingos Jūrininkų ligoninės investicijos stebina net jos stebėtojus ir finansininkus”.

6. “Viceministrė atšaukė žadėtą pokalbį su „Vakarų Lietuvos medicina“.

Reklama