Baigiantis gripo epidemijai daugėja pacientų, sergančių miežiu. Miežis yra voko krašto riebalinių liaukų arba kremzlės liaukų uždegimas.
Paprastai skiriamos trys miežių formos: išorinis, vidinis ir šaltas. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos oftalmologės Danutės Merkelytės, išorinis ir vidinis miežiai yra ūmūs, atsirandantys staiga, skausmingi, jiems būdingas akių patinimas, išskyros. Šių miežių eiga yra greita ir žmogui labai nemaloni.
Kitoks yra šaltas miežis. Jis atsiranda iš lėto, žmogus gali net nepajusti, tik apčiuopia, kad voke atsirado sukietėjimas. Šis darinys gali atsirasti po ūmaus miežio arba savaime. Augdamas šaltas miežis susikuria aplinkui kapsulę, dėl kurios visi susilaikę skysčiai negali ištekėti iš akies. Šioje situacijoje dažniausiai atliekama operacija, nes reikia kapsulę prapjauti ir išskyras pašalinti.
Anot akių ligų gydytojos, kai susiformuoja šaltas miežis, paprastai skiriami ir antibiotikai. Medikamentinis gydymas gali trukti apie mėnesį. Bet jei dar nesirezorbuoja ir susiformuoja kietas darinys, kuris ne tik yra matomas, bet ir sukelia akies graužimą, perštėjimą, nemalonius pojūčius, reikalinga miežio šalinimo operacija. Paprastai operacija būna labai veiksminga ir pacientas jau kitą dieną būna darbingas. Apie savaitę dar turi vartoti vaistus.
Priežasčių augti miežiui – daug
Tai, kad ant akies voko kyla miežis, žmogus netrunka pajusti. Oftalmologė D. Merkelytė sako, kad pirmiausia kiekvienas pajunta ir pastebi akies paraudimą. Atsiranda ir išskyrų, skausmingas infiltratas. Pagrindinis bet kurio miežio požymis - sukietėjimas. Tik ūmių miežių atveju šis darinys skausmingas, o šaltam miežiui būdingas tik sukietėjimas.
Miežio priežastys ne visada yra nustatomos. Pagrindinė jų – nusilpęs imunitetas. Miežis gali iškilti ir persirgus įvairiomis ligomis, organizmui pritrūkus vitaminų. Priežastis gali būti ir psichologiniai išgyvenimai, atsiradę dėl stresinių situacijų pasikeitus gyvenimo sąlygoms, pakeitus darbą. Dar vienas veiksnys – kitos bendrinės ligos. Pirmoje vietoje - cukrinis diabetas.
Gydymas gali būti ilgas ir varginantis
Dauguma žmonių, iškilus miežiui, laukia, kol jis praeis. Arba imasi gydytis patys.
„Visaip žmonės tą miežį gydo – pirmas liaudiškas būdas: ramunėlių arbatos kompresai. Jokiu būdu negalima naudoti jokių šlapių ir šiltų kompresų, nes tai gali padėti plisti miežiui, gali išprovokuoti labai didelius akių ir junginės paburkimus“, - įspėja orftalmologė D. Merkelytė ir pataria pačiomis pirmosiomis miežio pasirodymo dienomis taikyti sausą šildymą. Tam tinka paprasčiausias išvirtas kiaušinis, tik nereikia labai karšto. Patariama įvynioti kiaušinį į audinį ir 10-15 minučių pašildyti akį. Kai šilta, greičiau susiformuoja miežis, greičiau pratrūksta ir greičiau pradeda gyti.
Tais atvejais, kai miežis sukelia skausmą, sukyla temperatūra, būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Tačiau jei per 3-4 dienas situacija negerėja, audiniai toliau tinsta, miežis didėja ir formuojasi pūlinys, būtina pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje pasidaryti kraujo tyrimą: bendrą ir dėl cukraligės bei gauti siuntimą oftalmologo konsultacijai.
Tiems pacientams, kuriems pastebėti vokų pakitimai, pleiskanojimas ar net lėtinis blefaritas, reiktų vokus valyti, laikytis higienos, neliesti akių nešvariomis rankomis, netrinti, nebūti pridulkėjusiose patalpose. Gydytoja oftalmologė pataria akių vokus valyti specialiomis vienkartinėmis servetėlėmis.
Norint išvengti šios ligos, patariama vartoti daugiau vitaminų, ypač B grupės vitaminų, sveikai maitintis. Tačiau jei miežio nepavyko išvengti, ypač jei užklupo ūmus miežis ir jau formuojasi gelsva viršūnėlė, jokiu būdu negalima spausti, trinti, pradurti, nes infekcija gali išplisti ne tik į vokus, bet ir į akiduobę. Jei jau miežiai ūmūs ir nepasiduoda gydyti naminėmis priemonėmis, reikia kreiptis į medikus.