Dauguma gydytojų renkasi originalius vaistus. O mes?

Nuo šių metų liepos įsigaliojo naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas, kuriame neliko daugiau kaip 300 pavadinimų vaistų, iš kurių beveik trečdalis buvo inovatyvūs arba originalūs. Vietoj jų pasiūlyti pigiau kainuojantys generiniai medikamentai. Medikų nuomonę apie šių vaistų poveikį pasiryžo išsiaiškinti dvi asociacijos – Lietuvos šeimos gydytojų ir Sveikatos žurnalistų. Jų užsakymu liepos mėnesį bendrovė „Spinter“ atliko apklausą, kuri vakar pristatyta Lietuvos medicinos bibliotekoje.

Reklama

Psichologinė problema

Pasak Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos prezidento prof. Juliaus Kalibatos, patvirtinus naują kompensuojamųjų vaistų kainyną, susidarė komplikuota situacija: pacientai, nuėję į vaistines, nustebo, kad už vaistą reikia mokėti visą kainą, nors prie jo jau buvo įpratę, vartoja 5 ar 10 metų ir yra įsitikinę jo veiksmingumu.

„Gydytojai susiduria su situacija, kai pacientai vartoja vaistus labai ilgai. O kad parinktų reikiamą vaistų kombinaciją, jie įdeda labai daug pastangų. Tyrimas parodė, kad tik 14 proc. atvejų per pirmą vizitą parenkama tinkama vaistų kombinacija. Net 65 proc. atvejų prireikia dviejų trijų vizitų, o 12 proc. – net penkių šešių apsilankymų, kad būtų surasta vaistų kombinacija, kuri pacientui padeda. Iš to išeina, kad bet kokio vaisto pakeitimas lemia pablogėjusią gydymo eiga, – pasakoja profesorius. – Klinikinė gydytojų praktika rodo, kad pacientas pripranta prie vieno ar kito vaisto, jo pakeitimas pirmiausia yra didžiulė psichologinė problema. O psichologiniai motyvai gydant yra labai svarbūs. Todėl jei pacientas įsitikinęs, kad tas vaistas gerai veikia, jis iš tiesų gerai veikia. Jei pacientas pradeda abejoti, blogėja jo klinikinė būklė ir rodikliai. Juk 3–10 proc. placebo duoda teigiamą poveikį. Taip pat gali būti negatyvus poveikis: jei pacientas naujo vaisto nežino, bijo jo ir tiki, kad jis neveikia, jis ir neveiks! Tačiau ministerija šitų dalykų nepripažįsta. Neva formulė ta pati ir veikti turi taip pat. Deja, ne taip yra“, – įsitikinęs J. Kalibatas, pridurdamas, kad, pasak tyrimo, sudėtingiausia parinkti vaistus hipertenzijai gydyti, taip pat psichikos bei psichosomatinėms ligoms.

Gydytųsi originaliais vaistais

304-ių medikų apklausa atskleidė, kad jei būtų galimybė, 48 proc. gydytojų savo pacientui rekomenduotų geriausią, o 19 proc. – originalų vaistą, tačiau jei susirgtų patys, 61 proc. sau skirtų originalų vaistą. Paaiškėjo, kad originalius vaistus dažniau perka 41–60 m. gydytojai.

„Ką tai rodo? – klausia prof. J. Kalibatas. – Jeigu generinis vaistas yra tas pats, kas originalus, šitų procentų mes neturėtume. Ką reiškia 41–60 m.? Tai reiškia, kad yra didelė klinikinė patirtis“.

Net 90 proc. pacientų klausia gydytojų nuomonės ir prašo patarimo, kokį vaistą pasirinkti, o 70 proc. gydytojų (ypač vyresni bendrosios praktikos, arba šeimos) teigia patariantys, kokį konkretų vaistą rekomenduotų.

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė sako, kad jie to neturėtų daryti: „Pagal šiuo metu galiojančias reklamos taisykles pacientams konkrečių receptinių vaistų pavadinimų reklamuoti negalima, yra tokios ES taisyklės. Pažeidimas sakyti, kad vieno pavadinimo vaistas geresnis, o kito – prastesnis, taip sudarome nelygias konkuravimo sąlygas. Taisyklių pažeidimas yra ir sakyti, kad generiniai tos pačios veikliosios medžiagos vaistai yra blogesni už originalius vaistus, vėliau gali būti pasekmių ir sankcijų. Tokios diskusijos Vakarų šalyse jau vyko prieš daugelį metų. Šiuo metu viskas nuspręsta ir vaisto prekinio ženklo lygiu jau nebediskutuoja. Lietuvos ir kitų valstybių uždavinys yra kompensuoti veikliąją medžiagą. Ir užtikrinti, kad visų veikliųjų medžiagų vaistai, kurie yra kompensuojamųjų sąraše, būtų kompensuojami“.

Situacija žemina orumą

Vilniaus alergologijos centro gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė tvirtina, kad dabartinė situacija nėra teisinga.

„Valstybė perka ne vaistą, o formulę, tačiau originalus vaistas nekompensuojamas. Perkama formulė, originali sudėtis. Mes recepte ją ir rašome. Ir staiga tas pats vaistas su ta pačia sudėtimi yra nekompensuojamas. Tai nėra teisinga, – įsitikinusi alergologė. – Ligonis turi teisę pasirinkti vaistus, bet gydytojas dar labiau turėtų teisę pasirinkti, kokį vaistą skirti. Dabartinė situacija, kai jis negali pasirinkti, kokį vaistą skirti, žemina jo orumą. Galų gale žeminamas ir paciento orumas, jei vaistas jam tinkamas, bet jis negali nusipirkti, nes nekompensuojamas. Turėtume pagailėti pacientų, ypač vyresnio amžiaus, kurie prisijaukina vaistą ir bijo gerti kitą, nors galbūt jis jam ir tiktų. Dabar gydytojui neleidžiama patarti, kokį vaistą pasirinkti. Kažkodėl vaistininkas ar farmacininkas turi teisę rekomenduoti ligoniui. Čia yra didžiausias orumo pažeminimas ir kažką reikia galvoti“.

Diskusija it viduriamžiais

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistė prof. dr. Jolanta Gulbinovič buvo kategoriška – kalbėdami apie vieno ar kito vaisto veikimą arba neveikimą turėtume remtis faktais, o ne emocijomis.

„Sėdėdama šioje auditorijoje aš pasijaučiau beveik viduramžiuose. Turime remtis faktais, o dabar kalba emocijos, – sakė profesorė. – Lietuva gyvena pagal ES reglamentus, direktyvas ir t. t. Generiniai vaistai turi atitikti kokybės reikalavimus, geros gamybos praktiką, gamyba inspektuojama, tikrinama, jie turi būti bioekvivalentiški originaliems. Jeigu aš dabar paklausčiau šitų apklausos dalyvių gydytojų, kas tai yra, abejoju, ar kuris man atsakytų. Nuomonė, žinoma, yra gerai, ją galima turėti, bet ji turi būti paremta faktais. Taip, klinikiniai tyrimai su generiniais vaistai neatliekami, nes jau pakanka įrodymų, kad veikia veiklioji medžiaga, ne pavadinimas. Ir negalima sakyti, kad generiniai vaistai neveikia. Nuo 2012 m. vaistų neefektyvumas taip pat yra priskiriamas nepageidaujamam poveikiui. Taigi pacientas, pajutęs nepageidaujamą vaisto poveikį, turėtų pasakyti gydytojui, kurio pareiga apie tai pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Tačiau tarnyba neturi nė vieno pranešimo apie generinių ar kitų vaistų neefektyvumą“.