Sinuso dugno augmentacija: kada ir kodėl ji reikalinga ir kaip atliekama

Statant namą, tvirtas pamatas yra sėkmės garantas. Tas pats galioja ir dantų implantacijai – norint ilgalaikio ir saugaus rezultato, būtina turėti pakankamai stabilaus kaulo. Tačiau viršutiniame žandikaulyje situacija neretai būna sudėtingesnė, o pacientai išgirdę, kad prireiks sinuso dugno augmentacijos, dažnai sunerimsta. Ką apie šią procedūrą, kurią pacientai dažniau vadina sinuso pakėlimu, reikėtų žinoti, kada ji tampa būtina ir kokiais atvejais galima jos išvengti?

Reklama

Kas yra sinuso dugno pakėlimo operacija ir kodėl ji reikalinga?

Viršutiniame žandikaulyje natūraliai yra oro pripildytos ertmės – sinusai. Pašalinus krūminius dantis, sinuso dugnas laikui bėgant linkęs nusileisti, o kaulo aukštis šioje vietoje sumažėja tiek, kad tampa neįmanoma saugiai įsriegti dantų implantą – burnos ir sinuso ertmes skiria tik labai nedidelis kaulo kiekis.

„Tokiais atvejais sinuso dugno augmentacija yra būtina – atliekant šią procedūrą chirurginiu būdu atkuriamas pakankamas kaulo kiekis, leidžiantis saugiai įsriegti implantą“, – aiškina klinikos „32:Balti“ burnos chirurgas medicinos mokslų daktaras Mindaugas Pranskūnas.

Kaip vyksta sinuso dugno augmentacijos procedūra

Pasak gydytojo, procedūra gali būti atliekama dviem būdais – uždaru arba atviru:

Uždaro metodo atveju, kai kaulo trūksta nedaug, specialiu grąžtu suformuojamas kanalas, į kurį įvedamas dirbtinis kaulas. Švelniai pakeliama sinuso gleivinė ir į tarpelį įterpiamos kaulo granulės. Atlikus šią procedūrą, implantas dažniausiai gali būti sriegiamas iš karto.

Atliekant sinuso dugno aukmentaciją atviru metodu, kai kaulo kiekis labai sumažėjęs, per šoninę žandikaulio sienelę sukuriamas priėjimas prie sinuso gleivinės, ji atsargiai pakeliama, o tarpas užpildomas paties paciento, donoriniu ar gyvūninės kilmės kaulu. Šiuo atveju kaului sukietėti prireikia 3–9 mėn., po to galima atlikti implantaciją.

Pasak pašnekovo, svarstant apie mažiau invazyvią uždarą operaciją, vertinama kiek galima sinusą pakelti saugiai, nesuplėšius jį išklojančios membranos.

„Svarbu pažymėti, kad procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą, ji nesukelia skausmo ar nemalonių pojūčių, nes pats darbas sinuso viduje – ramus, švelnus ir dažnai mažiau traumuojantis nei sudėtingas danties rovimas“, – pabrėžia dr. M. Pranskūnas.

Kada ši procedūra tampa būtina ir ar įmanoma jos išvengti

Dr. M. Pranskūnas pažymi, kad sinuso dugno augmentacija reikalinga ne visais atvejais – dažniausiai šios procedūros prireikia ilgai neatkuriant dantų po jų pašalinimo: „Kai viršutinis krūminis dantis išraunamas, o implantacija atidedama, vyksta sinuso pneumatizacija – sinusas, dėl nuolat jame cirkuliuojančio oro spaudimo, natūraliai plečiasi į silpnesnes sritis. Ilgainiui šis procesas suformuoja įdubą buvusio danties vietoje, o tai apsunkina vėlesnę implantaciją ir gali pareikalauti papildomų intervencijų.“

Ar esant nepakankamam kaulo aukščiui galima atlikti dantų implantaciją be sinuso dugno augmentacijos? Pasak gydytojo, nors egzistuoja metodikos su mažesniais implantais ar kitokiu nei įprasta jų sriegimu kampu, jos dažniausiai yra kompromisinės ir gali užprogramuoti problemas ateityje: „Principas paprastas – kuo didesnis implanto kontaktas su kaulu, tuo jis stabilesnis. Kai naudojame trumpesnius implantus, juos sriegiame kampu ar „guldome“, mes nusižengiame fizikos dėsniams, todėl ilguoju laikotarpiu didėja jų praradimo rizika.“

Kaip įvertinama, ar pacientui reikalingas sinuso dugno augmentacija

Sprendimą priima gydytojas, padaręs 3D rentgeno nuotrauką ir įvertinęs sinuso anatomiją, kaulo storį ir aukštį. „Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad atvirą sinuso augmentacijos operaciją gali atlikti tik kvalifikuotas burnos arba veido ir žandikaulių chirurgas – ši procedūra reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių“, – pabrėžia specialistas.

Kaip pasiruošti procedūrai ir kaip vyksta gijimas

Dr. M. Pranskūnas sako, kad nors pati procedūra, kai ją atlieka kvalifikuotas specialistas, yra visiškai saugi, ji reikalauja atsakingo paciento požiūrio pooperaciniu laikotarpiu.

Pirmąsias tris dienas būtina laikytis ramaus režimo, vengti fizinio aktyvumo, karštų vonių, saulės. Operuotą vietą rekomenduojama švelniai vėsinti specialiais maždaug +4 laipsnių temperatūros maišeliais (jokiu būdu ne produktais iš šaldiklio, nes taip tik paskatinsite uždegimą ir organizmo gynybinę reakciją).

Gijimo laikotarpis trunka iki 2 savaičių, siūlės pašalinamos po 14 dienų, tačiau skrydžiai lėktuvu, giluminis nardymas, stiprus nosies pūtimas ir bet kokie slėgio pokyčiai, siekiant išvengti komplikacijų, griežtai draudžiami bent mėnesį.

Pasak pašnekovo, nesilaikant režimo gali plyšti sinuso gleivinė, o sudėtas kaulas patekti į sinusą. Tokiu atveju sinuso gleivinę teks išvalyti, o procedūrą kartoti iš naujo. Galimas uždegimas, užsitęsęs tinimas, skausmas, hematoma ar mėlynės po procedūros gali būti nulemtos sunkesnio gijimo, tačiau visa tai yra laikina ir neturi įtakos galutiniam rezultatui.

Ilgalaikiam rezultatui svarbi patyrusi gydytojų komanda ir pasitikėjimas gydytoju

„Svarbiausia – pasirinkti patyrusią komandą ir vadovautis sveiku protu. Jei gydytojas, padaręs rentgeno nuotrauką ir tiksliai įvertinęs situaciją, rekomenduoja sinuso dugno augmentaciją, siūlyčiau juo pasitikėti ir neieškoti kitų galimybių. Tai geriausias kelias į ilgalaikį ir saugų rezultatą“, – pataria burnos chirurgas dr. M. Pranskūnas.