Mesti rūkyti žada daugelis, bet pasiseka ne visiems. Kodėl?

Nemažai rūkančių žmonių yra įsitikinę, kad gali bet kada panorėję mesti rūkyti, tačiau pabandžius tai padaryti pavyksta ne visiems. Specialistų tai nestebina, nes nors priklausomybės nuo tabako žmonės dažnai net nelaiko priklausomybe, jos stiprumas prilyginamas priklausomybei nuo narkotinių medžiagų, pavyzdžiui, heroino.

Reklama

„Priklausomybė nuo tabako yra ne tik fizinė, bet ir psichologinė. Fizinis potraukis rūkyti dažniausiai praeina per mėnesį, o psichologinis gali išlikti žymiai ilgiau, nes pats rūkymo procesas būna tapęs žmogui reikšmingu ritualu. Net praėjus šešiems ar daugiau mėnesių situacijoje, kuri primins rūkymą, žmogus gali pajusti stiprų norą parūkyti. Toks noras yra pavojingas ir dažniausiai būtent šie parūkymai gali palaipsniui grąžinti prie kasdienio rūkymo“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus specialistė Dovilė Mačiulytė.

Nesvarbu, kokie tabako gaminiai vartojami, priklausomybė pradeda vystytis tuomet, kai į organizmą patekęs nikotinas pasiekia smegenis, prisijungia prie neuronų receptorių, skatina dopamino gamybą ir reguliuoja jo pernešimą į kitas smegenų sritis, susijusias su priklausomybės atsiradimu.

Vieniems priklausomybė susiformuoja per keletą mėnesių, kitiems – surūkius kelias cigaretes. Besivystant priklausomybei, norint patirti tą patį poveikį, reikalingas vis didesnis nikotino kiekis, o jau išsivysčius užtenka individualios dozės atitinkamai nikotino koncentracijai palaikyti. Todėl vieni per dieną rūko kelis kartus, o kiti – ir keliasdešimt.

Pasak D. Mačiulytės, kaip priklausomybė nuo tabako vystosi ir pasireiškia skirtingai, taip ir metimas rūkyti užtrunka nevienodai. Be to, nėra vieno visiems vienodai veiksmingo būdo mesti rūkyti. Vis gi tyrimai rodo, kad žmonių, metusių rūkyti su specialistų pagalba, sėkmės procentas yra kelis kartus didesnis negu bandžiusių atsisakyti rūkymo savarankiškai.

Meta per staigiai

Metantiems rūkyti su specialistų pagalba gali būti skiriamas medikamentinis gydymas, pavyzdžiui, pakaitinė nikotino terapija ir kiti medikamentai, arba psichologinė pagalba, padedant identifikuoti ir pakeisti mintis bei veiksmus, vedančius prie rūkymo, o metus rūkyti – prie atkryčio. Medikamentinio gydymo ir psichologinės pagalbos kombinacija pripažįstama kaip efektyviausias būdas mesti rūkyti.

Išplėstinė metimo rūkyti paslauga nemokamai teikiama RPLC filialuose, per praėjusius metus dėl šios paslaugos kreipėsi 120 žmonių. Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas Haris Jakavičius sako, kad besikreipiančių yra nedaug, nes žmonės vis dar netraktuoja rūkymo kaip rimtos priklausomybės.

„Paprastai tie žmonės, kurie žalingai vartoja nikotiną (rūko tabaką, elektronines cigaretes) ir kreipiasi į RPLC, būna ryžtingai nusiteikę nutraukti rūkymą ir bandę tai daryti savarankiškai, tačiau nesėkmingai. Taip pat jie dažniausiai jau jaučia rūkymo sukeltus sveikatos pakenkimus: prastą fizinio krūvio toleravimą, lėtinį kosulį ar dusulį, padidėjusį kraujospūdį, dažną širdies ritmą. Tokių pacientų rūkymo „stažas“ dažniausiai būna 5-10 metų ir daugiau“, – pasakoja gydytojas.

Pagrindinė priežastis, kodėl pacientams nepavyksta savarankiškai mesti rūkyti – per greitas rūkymo nutraukimas. H. Jakavičius aiškina, kad žmogaus smegenys rūkant būna pripratusios gauti tam tikrą kiekį nikotino, o jo staiga nebegaudamos siunčia signalus, kad nikotino joms trūksta. Tuomet kyla pastovios įkyrios mintys apie rūkymą, nerimas, negalėjimas susikaupti, prakaitavimas, intensyvus kosulys, nemiga. Būtent dėl šių simptomų per greitai metus rūkyti įvyksta atkryčiai.

„Pacientus visuomet informuojame, jog gydymo procesas gali užtrukti, nes ilgesne trukme siekiama išlaikyti stabilumą ir sėkmingai nutraukti rūkymą. Tam tikslui naudojama pakaitinė nikotino terapija, kai paciento vartojamas tabako gaminys pakeičiamas medikamentiniu nikotinu su tikslia vaisto koncentracija ir reguliariu nikotino kiekio išskyrimu į organizmą, kad neprasidėtų nikotino nutraukimo simptomai. Tai užtikrina didesnę tikimybę sėkmingai nutraukti rūkymą. Bet kokiu atveju, paciento įsitraukimas į procesą, reguliarus lankymasis pas gydytoją, režimo laikymasis ir disciplina yra esminiai faktoriai, lemiantys sėkmingą priklausomybės nuo rūkymo gydymą“, – teigia H. Jakavičius.

Vengti vietų, primenančių rūkymą

D. Mačiulytė sako, kad pasiryžus mesti rūkyti labai svarbu numatyti, su kokiais fiziniais ir psichologiniais iššūkiais yra tikimybė susidurti, ir suplanuoti, kaip juos įveikti. Vienas iš tokių – staiga kylantis smarkus nors parūkyti.

„Jis dažniausiai netrunka ilgiau negu 1–2 minutes. Svarbu numatyti konkrečius veiksmus, kuriuos atliksite, kai kils stiprus noras parūkyti. Dauguma žmonių vėl užsirūko pirmomis savaitėmis, nes būna tam nepasirengę arba išsikėlę nerealius lūkesčius, pvz., kad mesti rūkyti bus lengva“, – kalba ji.

Kilus norui rūkyti, galima užsiimti fizine veikla, eiti pasivaikščioti, tvarkyti namus. Visur su savimi reikia turėti pakaitinės nikotino terapijos produktų, jei jie naudojami. Verta pakeisti ankstesnę rutiną: kasdienes veiklas atlikti kita tvarka, kitu dienos metu, su kitais, nerūkančiais, žmonėmis. Patariama vengti nuobodulio, turėti su savimi knygą, kryžiažodį, telefoną, kad būtų kur nukreipti mintis.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad reikėtų vengti situacijų, kuriose dažniausiai būdavo rūkoma, nes vien buvimas tokioje aplinkoje gali žadinti norą parūkyti. Paprastai rūkantys asmenys turi vietas ir laiką, kada jie rūko ir kada nerūko. Tipinė rūkymo aplinka gali būti vakarėlis, laisvalaikis su draugais, vartojant alkoholį, konfliktinės situacijos, vairuojant mašiną, geriant kavą. O tipinė nerūkymo aplinka yra teatras, bažnyčia, paskaitos ar susitikimai, kai miegama, sergama ir panašiai.

„Būnant tarp rūkančių žmonių, pavyzdžiui, vakarėlyje, susiraskite nerūkantį ar metusį rūkyti asmenį, kuris galės jus palaikyti silpnumo akimirką. Jeigu esate restorane ar bare, venkite rūkymo zonų. Jei gyvenate su kitu rūkančiu žmogumi, aptarkite, kur namuose bus rūkymo ir nerūkymo vietos. Susitarkite, kad jis rūkytų ne šalia jūsų, paprašykite, kad palaikytų jūsų sprendimą ir užėjus stipriam norui rūkyti padėtų prisiminti, kodėl nusprendėte atsisakyti šio įpročio. Aptarkite ir galimybę mesti rūkyti kartu – galbūt jūsų apsisprendimas taps pokyčiu ir kitam“, – pataria RPLC atstovė.