Cigaretės atsisakymas prilygsta tabletei antidepresanto

Didžiosios Britanijos mokslininkai apibendrino 26 tyrimų duomenis ir padarė išvadą, jog sėkmingas metimas rūkyti pagerina psichinės sveikatos būklę.

Metus rūkyti – daugiau pozityvaus nusiteikimo

Į analizę įtraukti tyrimai, kurių metu periodiškai buvo vertinama rūkančiųjų ir sėkmingai metančių rūkyti asmenų psichikos sveikatos būklė. Tyrimų metu pagal įvairius kriterijus buvo tiriama asmenų psichikos sveikata nuo šešių savaičių iki 8 metų po metimo rūkyti.

Tyrimuose dalyvavo tiek psichikos ligomis sergantys ligoniai, tiek ir asmenys, kuriems tokių ligų nebuvo nustatyta. Vidutiniškai tiriamieji rūkė 20 cigarečių per dieną, jų vidutinis amžius buvo 44 metai, o 48 proc. jų buvo vyrai.

Metus rūkyti ženkliai sumažėjo streso, baimės ir depresijos simptomų, pagerėjo visi gyvenimo kokybės rodikliai ir padaugėjo pozityvaus nusiteikimo atvejų. Panašūs rezultatai stebėti tiek psichikos ligomis sergantiems ligoniams, tiek jų neturintiems asmenims. Tyrimo autoriai prilygino metimo rūkyti sukeliamą efektą gydymo antidepresantais poveikiui.

Gydytojas psichiatras doc. dr. Aurelijus Veryga interneto dienraščiui VLMEDICINA.LT patvirtino: rūkymas yra pripažintas nepriklausomu rizikos veiksniu, galinčiu sukelti nerimo sutrikimus, pabloginti nuotaiką.

„Manoma, kad taip yra pirmiausia dėl to, kad nikotinas ir kitos tabako dūmuose esančios medžiagos sutrikdo smegenyse esančių neurohormonų – dopamino, noradrenalino ir kitų – apykaitą. Dėl to sutrinka nuotaika, gali išsivystyti nerimo sutrikimai. Metus rūkyti šios sistemos grįžta į normalią būseną, todėl gerėja nuotaika, lengviau tampa atsipalaiduoti“, - paaiškino jis.

Kodėl rūkaliams atrodo, kad rūkydami nusiramina?

Kodėl rūkaliams atrodo priešingai – neva rūkymas padeda sumažinti stresą, atsipalaiduoti?

„Tam yra racionalių paaiškinimų. Kai kurių žmonių atsipalaidavimas ima susijęs su burnos dirginimu. Tai ateina iš labai ankstyvos vaikystės. Ko nors turėjimas burnoje, čiulpimas, rūkymas jiems siejasi su nusiraminimu ir gali turėti kokį efektą. Bet rūkymo pradžioje joks žmogus atsipalaidavimo nejaučia,  jiems rūkymas sukelia nemalonius pojūčius, prie kurių reikia priprasti. Išsivysčius priklausomybei ima trūksta nikotino - nustojus rūkyti ar kokią valandą nerūkius nikotino koncentracija kraujuje ima mažėti ir žmogus ima jausti nerimą. Parūkius tai praeina. Todėl žmogui ima atrodyti, kad tokiu būdu jis tarsi atsipalaiduoja“, - pasakojo A. Veryga.

Anot jo, yra dar vienas dalykas, kodėl rūkymas siejamas sus nerimo mažinimu, atsipalaidavimu. Rūkydamas žmogus pasitraukia nuo stresoriaus: įtemptoje situacijoje, kai patiriama emocinė įtampa, jis eina parūkyti į kitą vietą.

Be to, stresą dažniausia kelia nežinojimas, kas bus toliau, ir įprasto veiksmo atlikimas – rūkymas - garantuoja šiokį tokį nusiraminimą.

Vis dėlto, pabrėžė psichiatras, nikotino poveikis yra labiau neigiamas nei teigiamas.

Šaltinis

Taylor et al. Change in mental health after smoking cessation: systemic review and meta-analysis. BMJ, 2014, 348