Chemoterapeutas: „Multidisciplininis gydymas atveria naujas galimybes kovoje su žarnyno vėžiu“

Civilizacijos liga vadinamas žarnyno vėžys yra vienas sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų. Šiandien liga gali būti kontroliuojama ne tik pirmose, bet ir vėlyvosiose stadijose. Būtent metastazavusio storosios žarnos vėžio epidemiologijos, diagnostikos naujienos bei naujausios gydymo tendencijos buvo aptariamos mokslinės konferencijos, vykusios praėjusį savaitgalį Vilniuje, metu.

Reklama

Konferencijoje, į kurią susirinko pasaulinio lygio medikai, išskirtinis dėmesys buvo skiriamas multidisciplininio bendradarbiavimo svarbai gydant išplitusį žarnyno vėžį. „Multidisciplininio gydymo stiprybė – nuomonių įvairovė. Čia kiekvienas, ar tai būtų garbingas profesorius, ar dar tik gydytojo kelią pradėjęs rezidentas, turi galimybę išsakyti savo nuomonę konkrečiu ligos atveju. Medikų ir paties paciento motyvacija bei didelis noras yra pagrindiniai motyvai, padedantys rasti optimalius gydymo sprendimus“, – akcentavo konferenciją organizavusios Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas ir Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas.

„Klaipėdos universitetinėje ligoninėje multidisciplininis gydymas taikomas jau trečius metus. Čia komanda renkasi kiekvieną savaitę sutartu laiku. Jau dabar drąsiai galiu teigti, kad šis gydymo modelis, kai skirtingų sričių medikai kartu analizuoja individualius ligos atvejus, suteikė galimybę žengti dar vieną žingsnį į priekį gydant išplitusį žarnyno vėžį“, – kalbėjo Alvydas Česas.

Klastinga ligos eiga lemia tai, kad žarnyno vėžys Lietuvoje dažnai diagnozuojamas jau išplitęs arba metastazavęs į kitus organus. „Metastatinių ligų dažnį padeda mažinti ankstyva diagnostika, tinkamas adjuvantinis gydymas bei visų galimų gydymo algoritmų taikymas siekiant pažaboti pažengusią ligą, – kalbėjo Prancūzijos profesorius Aimery de Gramont, kurio sukurta žarnyno vėžio gydymo schema yra šiandien taikomo gydymo pagrindas. – Pacientams, kurių liga yra itin pažengusi, turėtų būti skiriamas modernus gydymas, kuris ne tik pailgintų paciento gyvenimo trukmę, bet ir suteiktų galimybę jam likusį laiką nugyventi kokybiškai“.

Lietuvoje gydant žarnyno vėžį derinama operacija, chemoterapija, biologinė terapija, spindulinė terapija, kiti regioniniai gydymo metodai. Didžiausias pasikeitimas gydant šią ligą – biologinė terapija, kuri tikslingai veikia navikines ląsteles ir mažiau veikia sveikąsias ląsteles. „Skiriant biologinės terapijos derinį su chemoterapija, gaunami geresni gydymo rezultatai. Tai yra neatsiejama metastazavusio storosios žarnos vėžio gydymo dalis“, – kalbėjo prof. Hainz Jozef Lenz iš Pietų Kalifornijos universiteto Norris ekspertinio tinklo centro ligoninės.

„Lietuvos medikai turi galimybę pirmaeiliam gydymui, kada ligos gydymas yra optimistiškiausias, skirti biologinius vaistus. Galbūt tik tai jie turėtų daryti drąsiau, siekdami sumažinti metastazes, kad chirurginiu būdu būtų įmanoma jas pašalinti. Tik tada pacientas turi galimybę pasveikti. Deja, kai pirmos eilės gydymas nepasiteisina, tolimesnei efektyviai terapijai reikalingi biologiniai vaistai Lietuvoje nebeskiriami“, – apgailestavo Alvydas Česas.

Kabėdamas apie metastazavusio žarnyno vėžio gydymo praktiką Europoje, profesorius Aimery de Gramont pirmiausia atkreipė dėmesį, kad praktikoje neoperuotinų metastazavusio vėžio atvejų yra daugiau nei operuotinų. „Kuomet metastazės nėra stipriai išplitusios, pacientui skiriama operacija ir, esant poreikiui, chemoterapija. Neoperuotiniems ligos atvejams yra itin svarbu taikyti tokią gydymo strategiją, kuri neleistų išplisti ligai greitai ir labiau. Šiuo atveju itin svarbi biologinė terapija ir jos taikymas ne tik pirmos eilės, bet ir vėlesniam gydymui. Gaila, kad Lietuvoje biologinė terapija prieinama ribotai. Tačiau viliamės, kad artimiausiu metu Lietuvos pacientai turės tokias pat gydymo galimybes, kaip ir kitų Europos šalių gyventojai“, – vylėsi garbingas svečias iš Prancūzijos.

Žarnyno vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Vėžio registro duomenimis, pastaraisiais metais diagnozuojama daugiau nei 1600 ligos atvejų per metus ir šis skaičius kasmet didėja 3–6 procentais. O tai reiškia, jog  kiekvienais metais nustatoma apie 50 atvejų daugiau.

Žarnyno vėžys Lietuvoje užima trečią vietą tarp susirgimų visais piktybiniais navikais. Ligos simptomai ankstyvosiose stadijose nėra ryškūs, todėl žmonės dažnai į medikus kreiptis neskuba. Paskutiniai epidemiologiniai tyrimai patvirtino, kad storosios žarnos vėžio atsitiktinės patikros programos, paremtos slapto kraujavimo testavimu, ekonomiškai yra daug naudingesnės nei šiuo metu taikomos krūties ir prostatos vėžio atsitiktinės patikros programos.