Tėčio gyvybę išgelbėjo sūnus: klinikinės mirties metu atliko gaivinimą

21-erių Matas pasakoja, kad vieną rytą pusryčiaudamas išgirdo mamos pagalbos šauksmą. Prieš išeidama į darbą, ji užsuko į kambarį, kuriame ilsėjosi Mato tėtis Arūnas. Tuo metu vyras nekvėpavo. Pasak medikų, tokia gyvybei pavojinga būklė dažniausiai pasireiškia staigiai nutrūkus kraujotakai, kai sustoja širdis, rečiau – pirminio kvėpavimo išnykimu.

Reklama

„Atbėgęs patikrinau pulsą kakle ir rieše – pulso ir kvėpavimo nebuvo. Nedelsdami su mama iškėlėme tėtį iš lovos ir pradėjau atlikti krūtinės ląstos paspaudimus, draugė tuo metu kvietė greitąją medicinos pagalbą, – sako Matas. – Tokiose situacijose svarbu išlaikyti šaltą protą ir padaryti viską, ką gali. Tuo metu tai man ir pavyko.“ Matas studijuoja mediciną Lietuvos sveikatos mokslų universitete, todėl džiaugiasi, kad pirmosios pagalbos įgūdžiai jam buvo gerai žinomi ir leido tinkamai suteikti pagalbą nelaimės atveju.

Arūnui įvyko pavojingas ritmo sutrikimas (širdies skilvelių virpėjimas), kurio metu širdis nustoja efektyviai pumpuoti kraują. Šeimos nariai atliko pradinį gaivinimą, o atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai tęsė specializuotą gaivinimą – elektrinę širdies defibriliaciją, kuri atkūrė normalų širdies ritmą.

„Pacientui atvykus į ligoninę, jam toliau buvo užtikrinamos pagrindinės gyvybinės organizmo funkcijos, atlikti tyrimai staigios mirties priežasties nustatymui. Išsamių tyrimų rezultatai parodė, kad nėra struktūrinių širdies pakitimų ar aiškiai pašalinamos širdies sustojimo priežasties, tad antrinei staigios mirties prevencijai Arūnui implantuotas širdies prietaisas – kardioverterinis defibriliatorius (IKD)“, – pasakoja prof. dr. Giedrė Bakšytė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovė.

Pasak defibriliatoriaus implantaciją atlikusio gydytojo kardiologo prof. dr. Vytauto Zabielos, net ir vartojant medikamentus, staigios mirties rizika išlieka didelė, tad prasidėjus pavojingam širdies ritmui, IKD apsaugo, kad neįvyktų klinikinė mirtis.

„IKD prietaisas nuolat analizuoja širdies ritmą ir nustatęs tam tikrą aukšto dažnio skilvelių ritmo sutrikimą siunčia elektrinį impulsą, kuris nutraukia grėsmingą aritmiją ir atkuria normalų sinusinį ritmą, taip išgelbėdamas gyvybę, – pasakoja gydytojas. – Nutraukiant pavojingą ritmą, pacientas jaučia nemalonų pojūtį krūtinės srityje, tačiau gali būti atvejų, kai pacientas ir nieko nejaučia.“

Profesorė G. Bakšytė pažymi, kad dažniausia klinikinės mirties priežastis – skilvelių virpėjimas, kurio metu širdies raumuo neefektyviai susitraukinėja ir nebegali išstumti kraujo.

„Išeminė širdies liga, pavyzdžiui, ūminis miokardo infarktas, struktūrinės širdies ligos ir širdies raumens uždegimas yra dažniausios kraujotakos nutrūkimo priežastys. Kai kurie pacientai gali pajusti simptomus, tokius kaip galvos svaigimas ir alpimas, krūtinės skausmas, širdies plakimas, dusulys, šaltas prakaitas ir silpnumas, tačiau tai nutinka netikėtai“, – pasakoja prof. dr. G. Bakšytė.

Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje kasmet atliekama apie 100 kardioverterinio defibriliatoriaus implantacijų – tai viena iš priemonių, galinčių išgelbėti gyvybę sutrikus širdies ritmui. Itin svarbus vaidmuo tenka ir pradiniam gaivinimui – gyvybiškai svarbiems veiksmams, kuriuos laiku atlikus galima išgelbėti žmogaus gyvybę. Kaip tinkamai atlikti pradinį gaivinimą galima rasti šioje nuorodoje: https://www.youtube.com/watch?v=tZoFFRnXAFo