Sveikatos apsaugos ministerijoje įvyko pirmasis sveikatos paslaugų technologijų vertinimo iniciatyvinės grupės posėdis. Sudaryti vieningą, Europos standartus ir geriausią praktiką atitinkančią protokolų sistemą, reglamentuojančią rizikingiausius pacientų saugai diagnostikos bei gydymo metodus, iniciatyvos ėmėsi Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.
Lietuvoje iki šiol diagnostikos ir gydymo schemas, dar vadinamas gydymo protokolais, ligoninės rengė pagal savo gebėjimus. Todėl skyrėsi ne tik skirtingose ligonėse, bet ir tos pačios ligoninės parengtų atskirų ligų diagnostikos bei gydymo schemų turinys, kokybė. Ligonių gydymo schemos arba raportai yra viena iš priemonių, užtikrinančių paslaugų kokybę ir rezultatą. Todėl labai svarbu nustatyti jiems reikalavimus bei periodinę peržiūrą. Pirmajame iniciatyvinės grupės posėdyje pažymėta, kad tokia praktika, kai kone kiekviena ligoninė rengia savo ligoninių gydymo ir diagnostikos schemas yra neracionali ir keistina. Pvz., Švedijoje ligų gydymo protokolai yra rengiami visos šalies ir, atsižvelgiant į geografinę padėtį, tvirtinami regionų mastu.
Pirmajame iniciatyvinės grupės posėdyje kartus su Sveikatos apsaugos ministerijos vadovais bei specialistais dalyvavo darbo ir patirties Europos Sąjungos valstybėse, tarptautinėse profesinėse medikų organizacijose turintys specialistai. Tai prof. Jonas Valantinas, VU ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas, prof. Almantas Maleckas LSMU Kauno klinikų Chirurgijos klinikos, Minimaliai invazyvios chirurgijos ir skrandžio intestalinės chirurgijos sektoriaus vadovas, doc. Linas Rovas, respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos vadovas.
Kaip posėdyje pabrėžė sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas, diagnostikos ir gydymo protokolai, paremti geriausia Europos praktika, labai svarbūs ne tik tiksliai nustatant žmogaus susirgimą, jį gerai gydant, bet ir sveikatos paslaugų vadybos, racionalaus lėšų naudojimo prasme.
„Labai svarbu, kad geriausi diagnostikos ir gydymo metodai, paremti geriausia Europos valstybių praktika, patvirtinti moksliniais tyrimais, būtų taikomi ne tik didžiosiose, bet ir kitose Lietuvos ligoninėse“, - posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Arvydas Skorupskas. Anot patarėjo, Europos standartus reikia adaptuoti Lietuvos sąlygoms. Todėl jau rugsėjo mėnesį pradės veikti technologijų vertinimo sveikatos apsaugoje komisija, kuri kartu su profesinėmis medikų draugijomis, universitetų bendruomene, Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiųjų respublikos ir kraštų specialistų korpusu, sieks, kad skirtingose įstaigose gydymo sąlygos būtų vienodos, atitinkančios Europos praktiką.
Sveikatos apsaugos ministerija