Blogos ar geros naujienos: ką pasirinkti?
Anot Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkų, klausimas, kokias naujienas norėtum išgirsti pirmiausiai – blogas ar geras, gali labai daug pasakyti apie mūsų psichologiją.
Mokslininkės Angelos Legg ir jos kolegės Kate Sweeeney teigimu, viskas priklauso nuo to, ar žmogus klausimą užduoda, ar turi į jį atsakyti. Antai jeigu tenka rinktis iš gerų ir blogų naujienų, net 75 proc. žmonių pirmiausiai pageidaus išgirsti blogąsias.
„Jeigu žmogus supranta, kad jo laukia blogos naujienos, jis pasirenka blogas, kad kuo greičiau galėtų su jomis susitaikyti. O gerosios jį šiek tiek nuramina ir suteikia galimybę nemalonų reikalą užbaigti teigiama gaida“, – įsitikinusi A. Legg.
O 60–70 proc. klausimą užduodančių žmonių norėtų pirmiau pasakyti geras naujienas, rašo nationalgeographic.com.
„Toks pokalbis dažniausiai yra labai nemalonus, o daugeliui žmonių tiesiog sunku pradėti iš karto kalbėti apie neigiamus dalykus. Žinoma, jie neįvertina gavėjo padėties“, – sakė A. Legg.
A. Legg priduria, kad eiga nuo blogų prie gerų naujienų tinka ne visais atvejais. Kartais kalbėti reikia priešingai, ypač kai norima pasiekti tam tikrų pokyčių elgsenoje. Pavyzdžiui, jeigu gydytojas-dietologas kalba su antsvorio turinčiu žmogumi.
„Respondentas šiuo atveju jaučiasi nepatogiai. Gydytojas turėtų pirmiausiai pasakyti ką nors teigiamo, o paskui išvardinti nemalonius dalykus. Taip galima tikėtis, kad asmuo imsis priemonių problemai pašalinti“, – aiškino psichologė.
A. Legg įvardina strategiją, kurią vadina „sumuštiniu“ – geros, blogos ir vėl geros naujienos.
„Cholesterolio kiekis jūsų kraujyje sumažėjo, tačiau spaudimas vis dar laikosi pakilęs. Cukraus lygis organizme yra normos ribose“, – pavyzdį pateikė A. Legg.
Tiesa, „sumuštinio“ strategija, anot mokslininkės, dažniausiai visgi netinka, nes taip blogos naujienos yra „paslepiamos“ ir gavėjas gali jų nesuprasti. Situacijoje, kuomet tenka perduoti blogas naujienas, visada reikėtų pagalvoti, kokio atsako siekiama iš respondento – ar norima, kad jis jaustųsi geriau, ar imtųsi kažką keisti.
O ką daryti, kai gerų naujienų nėra? Juk ypač gydytojams dažnai tenka pranešti žmonėms apie nepagydomas ligas ir neišvengiamą mirtį.
„Nagrinėjant statistiką, pastebėjome, kad antai tik 22 proc., žmonių sergančių paskutine plaučių vėžio stadija, su savo gydytojais yra kalbėję apie tai, kad jie mirs. Dažniausiai gydytojai bando viską paaiškinti „per aplinkui“, sakoma, tai nepagydoma, bet kontroliuojama ir pan. Tačiau tiesa ta, kad 90 proc. žmonių visgi visada norėtų išgirsti tiesą, kad ir kokia nemaloni ji būtų. Ir tai galioja visiems, ne tik medikams“, – teigė Johnso Hopkinso instituto (JAV) direktorius Thomasas J. Smithas.
T. J. Smitho žodžiais, kiekvieną kartą, kai reikia pranešti tik blogas naujienas, svarbiausia apie ištikusią bėdą kalbėti nuolat, o ne pasakyti vieną kartą ir palikti gavėją vieną.
„Juk kartais geros naujienos ateina labai netikėtai“, – sakė T. J. Smithas.
Susiję straipsniai
