Bifosfonatai taikomi osteoporozei gydyti. Naujausi duomenys rodo, kad jie gali būti labai vertingi ir pacientams po kelio ir šlaunies sąnarių protezavimo operacijų.
„Bifosfonatai – pusiau hormoninės medžiagos, kurios skatina kalcio pasisavinimą kauluose. Tačiau jie gali kenkti stemplei, sąlygoti žaizdų joje atsiradimą, todėl būtina griežtai laikytis gydytojo nurodyto vaistų vartojimo režimo“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino šeimos gydytojas Ričardas Sabūnas.
Bifosfonatai - operacijų rezultatams gerinti
N. K. Arden ir bendradarbiai išnagrinėjo 42 tūkst. pacientų, kuriems 1986-2006 metais buvo atliktos sąnarių protezavimo operacijos, duomenis. Rezultatai parodė, kad tik 0,93 proc. pacientų, kurie vartojo bifosfonatus, po penkerių metų reikėjo pakartotinės operacijos. O iš tų, kurie nevartojo bifosfonatų, operacijos reikėjo 1,96 proc. pacientų.
Mokslininkai apskaičiavo, kad norint išvengti vienos pakartotinės sąnarių protezavimo operacijos, bifosfonatais reikia gydyti 107 pacientus.
Taip pat buvo pastebėta, kad apsauginis bifosfonatų efektas buvo labiau išreikštas pacientams po kelio operacijų, ypač sergantiems osteoartritu.
Vis dėlto tyrinėtojai dar nesiūlo visiems ligoniams po sąnarių implantacijos skirti bifosfonatus. Jie teigia, kad reikia daugiau stebimųjų tyrimų, ir jei jų duomenys bus atkartoti, reikėtų atlikti randomizuotą prospektyvinį tyrimą, siekiant įsitikinti, jog tikrai verta bifosfonatus skirti visiems pacientams po sąnarių implantavimo operacijų.
Standartas: per 10 metų 10 proc. pakartotinių operacijų
Klaipėdos universitetinės ligoninės Traumatologijos departamento vadovas gydytojas ortopedas-traumatologas Vidmantas Žegunis „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, jog praktikos po protezų implantacijos skirti bifosfonatus Lietuvoje dar nėra, nors, - pripažino, - jų skyrimas gali turėti racijos.
„Išties yra duomenų, kad rezultatai būna geresni, skyrus bifosfonatus, tačiau jie nepakankami – kad įrodytum, kad bifosfonatų vartojimas sumažina pakartotinių operacijų skaičių, reikia surinkti daug daugiau įrodymų“, - teigė jis.
Gydytojas paaiškino, jog visame pasaulyje pakartotinių protezavimo operacijų standartas yra toks: per 10 metų 10 proc. operuotų pacientų tenka operuoti pakartotinai. Dažniausia -apie 70-80 proc.- pakartotinių operacijų priežastis yra vieno ar kelių komponentų išklibimas.
„Jie išklimba dėl to, kad vaikštant krūvis tenka ne savam, o dirbtiniam sąnariui, kuris įtvirtinamas į kaulą arba mechaniniu, arba kaulinio specialaus cemento būdu. Todėl susidarius tam tikroms aplinkybėms - ar dėl protezų padėties krūvio metu, ar dėl kaulų būklės - protezas išklimba. Kitos galimos priežastys - infekcijos, lūžimai. Galima daryti prielaidą, kad jei būtų stipresnis paciento kaulas, tai tas protezas laikytųsi ilgiau. Vidutinis pacientų, kuriems atliekama kelio arba klubo sąnario protezo implantacija, amžius - apie 70 metų. Tad natūralu, kad osteoporozė šiame amžiuje jau išreikšta ir kaulas pakenktas šios ligos. Bet nėra mokslo pagrįstais faktais įrodyta, kad pakartotines operacijas lemia osteoporozė. Jei operuojame pacientus, kuriems yra inkstų patologija, dėl kurios iš organizmo „išvedamas“ kalcis, matome dažnesnes komplikacijas, dažnesnius komponentų išklibimus“, - pasakojo V. Žegunis.
Poreikis auga ir augs
Gydytojo pateiktais duomenimis, visame pasaulyje dėl visuomenės senėjimo sąnarių protezavimo poreikis kasmet auga 10-12 proc.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, turinčioje 20 metų protezavimo stažą, pagerėjus aprūpinimui endoprotezais laukti klubo sąnario protezavimo tenka truputį mažiau nei metus, o kelio sąnario protezavimo – apie tris mėnesius.
vlmedicina.lt
Šaltinis
Prieto-Alhambra D, et al "Association between bisphosphonate use and implant survival after primary total arthroplasty of the knee or hip: population based retrospective cohort study" BMJ 2011; DOI: 10.1136/bmj.d7222.