Baisusis ūmus pankreatitas. Ar galima išvengti?

Pastaruoju metu, po tragiškai pasibaigusios sveikatos apsaugos ministro ligos, daug pacientų klausia, kas atsitiko tokiam jaunam žmogui. Kokia liga jį pakirto ir kaip jos išvengti?

Reklama

Tai buvo ūmus pankreatitas, t.y. kasos uždegimas (lot. pancreas = kasa). Tačiau pirminė priežastis glūdi visai ne kasoje, o greta esančiose kepenyse. Kaip matyti iš pateikto paveikslėlio, kasos ir tulžies latakai atsiveria į dvylikapirštę žarną visiškai šalia vienas kito. Kartais nutinka taip, jog tulžis, užuot ištekėjusi į dvylikapirštę žarną, pateka atgal ir pakliūna į kasos lataką. Tuomet ir prasideda pražūtingas procesas. Kasos audinys sudirginamas ir nepaprastai galingi kasos fermentai pradeda ardyti pačią kasą. Šis procesas labai sunkiai sustabdomas. Ilgainiui prisideda daugybinės komplikacijos ir nereto paciento nepavyksta išgelbėti.

Kodėl taip atsitinka? Vienareikšmio atsakymo nėra. Štai kelios iš galimų priežasčių. Tiršta klampi tulžis. Užuot greitai ištekėjusi į dvylikapirštę žarną, ji užsilaiko latakuose ir gali susidaryti sąlygos nutekėti į kasą. Kita galima priežastis - smulkūs tulžies akmenys (liaudyje neretai vadinami „smėliu“). Stambūs dažniausiai užstringa aukščiau esančiuose tulžies latakuose, sukeldami mechaninę geltą. O smulkūs nuteka tulžies latakais, bet gali užstrigti ar susitvenkti ties fiziologiniais sfinkteriais, t.y. vožtuvais, kurie reguliuoja tulžies ir kasos sekreto patekimą į žarnyną. Tuomet vėl atsiranda sąlygos tulžiai pakliūti į kasą.

Kaip šito išvengti?

Išmintingiausia, žinoma, būtų apsilankyti pas gydytoją, kuris, reikalui esant, paskirs tyrimus, kurie atsakys į klausimą, kokio gydymo reikia ir ar reikia. Norėčiau paraginti pacientus neiti į vaistines ieškoti gausiai reklamuojamų preparatų „nuo kepenų“. Daugelis šių preparatų todėl ir yra nereceptiniai (ar net maisto papildai), kad juose yra labai maža veikliosios medžiagos dozė. T.y. norint gauti kokį nors terapinį efektą, juos tiesiogine prasme reikėtų vartoti saujomis. Daugelis pacientų to nedaro, todėl tiesiog tuščiai išleidžia pinigus. Antra, šie preparatai (tik vartojami tikrai didelėmis dozėmis) gali šiek tiek teigiamai veikti kepenų ląsteles, bet niekaip neveikia tulžies apykaitos.

Daugelis tikriausiai yra girdėję apie „gerąjį“ ir „blogąjį“ cholesterolį, sukeliantį širdies ir kraujagyslių ligas, nes apie tai nuolat kalbama ir rašoma. Tačiau retas kuris yra girdėjęs apie „gerąsias“ ir „blogąsias“ tulžies rūgštis. Būtent jų pusiausvyros sutrikimas sukelia daugelį tulžies ligų. Pagrindinė „geroji“ tulžies rūgštis yra ursodeoksicholinė rūgštis (UDCA). Kaip kraujagysles nuo aterotrombozės saugo vaistų grupė statinai, taip ir UDCA apsaugo žmogaus kepenis nuo įvairių žalingų faktorių, skystina tulžį, gerina jos nutekėjimą, neleidžia tulžies pertekliui pakliūti į skrandį. Tai išties daugiafunkcinė medžiaga, teigiamai veikianti įvairius procesus kepenyse.

Todėl besirūpinančius savo sveikata pacientus skatinčiau neužsiimti savigyda ir eiti ne į vaistinę reklamuojamų preparatų pirkti, o apsilankyti pas savo gydytoją. Šis, atlikęs tyrimus, nuspręs, ar jūs turite kepenų ir tulžies apykaitos problemų ir veikiau paskirs moksliškai pagrįsto universalaus poveikio ursodeoksicholinę rūgštį nei reklamuojamų preparatų.