Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Aurelijus Veryga: „Pamatęs, kokie metodai taikomi mano vaikų nugirdymui, niekšams sakau: stop“ (1)

Sigita Kriaučiūnienė | 2013-10-01 09:20:21

Gydytojas psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros docentas, Sveikatos tyrimų instituto vadovas, Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narys, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos bei Vysk. M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio vadovas Aurelijus Veryga – vienas garsiausių ir profesionaliausių visuomenininkų Lietuvoje. Dirbantis psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir prevencijos srityje, dalindamasis savo istorija A. Veryga sako: „Pradėjus aktyviau kištis į valstybės alkoholio kontrolės politiką pamačiau kokie žmonės dirba alkoholio pramonei, kokie veiklos metodai taikomi siekiant išplėsti rinkas ir nusprendžiau, kad šis verslas iš manęs daugiau nebegaus nė lito, kurį galėtų panaudoti mano vaikų pragirdymui“.

Aurelijus Veryga
Aurelijus Veryga. K. Dambrauskienės nuotr.

Norint mokytis kitus reikia pačiam būti pavyzdžiu

„Galėčiau sakyti, kad mano gyvenimas sveikatos prasme pradėjo keistis 1998 m., kuomet dar būdamas studentas pradėjau domėtis priklausomybėmis ir jų prevencija. Tuomet, dar vadovaujant studentų medikų korporacijai „Fraternitas Lituanica“, pradėjome vykdyti psichoaktyvių medžiagų prevencijos projektus mokyklose: parvežėm į Lietuvą „Nerūkančios klasės“ projektą, pradėjom Kaune dabar jau nacionaline tapusią akciją „Gimiau nerūkantis“, ruošėm vyresnių klasių moksleivius vykdyti prevenciją mokyklose. Buvo labai natūralu pirmiausia atsisakyti rūkymo, kuris jau du metus buvo tapęs įtemptų studijų palydovu. Sprendimą paskatino ne tik medicinos žinios apie galimas problemas, bet ir tai, kad norėdamas mokyti kitus, pats turiu būti elgesio modeliu ir elgtis tinkamai“, - apie prasidėjusius pokyčius pasakoja Aurelijus.

Bėgimas už blaivią Lietuvą
Bėgimas už blaivią Lietuvą. Asmeninio archyvo nuotr.

Atsisakius alkoholio draugai niekur neprapuolė

„Kitas kokybinis šuolis atėjo gerokai vėliau, 2008 m., kuomet aktyviau pradėjau domėtis alkoholinių gėrimų vartojimo prevencija. Iki tol nebuvau abstinentas ir maniau, kad tiek, kiek vartoju alkoholio, yra tikrai ne problema. Tačiau pradėjus domėtis paaiškėjo daugybė įdomių dalykų, kurių daugelis privertė susimastyti. O pradėjus aktyviau kištis į valstybės alkoholio kontrolės politiką pamačiau kokie žmonės dirba alkoholio pramonei, kokie veiklos metodai taikomi siekiant išplėsti rinkas ir nusprendžiau, kad šis verslas iš manęs daugiau nebegaus nė lito, kurį galėtų panaudoti mano vaikų pragirdymui. Natūraliai atsirado noras pabandyti pažiūrėti ar gyvenimas visiškai nevartojant alkoholio yra tikrai toks nuobodus ir socialiai sudėtingas, kaip bandoma įteigti ir paaiškėjo, kad tai yra netiesa. Jau kelis metus visiškai nevartoju alkoholio ir jaučiuosi puikiai. Savijauta ir sveikata nuo to tik pagerėjo. Niekur neprapuolė draugai, o socialinis gyvenimas tik įgauna naujas spalvas“, - dalinasi savo patirtimi A. Veryga.

Baimės ir išankstiniai įsitikinimai trukdo žmogui

Prieš kelis metus, žiemą, gavęs Lietuvos sveikuolių sąjungos kvietimą sudalyvauti konferencijoje su pranešimu nuvažiavo ir suprato, kad tai yra konferencija, kuri vyksta kartu su tradicinėmis ruonių maudynėmis. Tuomet nebuvo tam pasiruošęs, net tinkamos aprangos neturėjo, bet nusprendė pabandyti: „Tai tapo dar vienu lūžiu mano gyvenime. Kaip sakoma, ant savo kailio supratau, kaip dažnai žmogui gyvenimą ir jo apsisprendimus stabdo baimės ir išankstiniai įsitikinimai. Dabar maudynėse stengiuosi sudalyvauti visada. Be to, kiekvieną rytą pasportavęs ir nusiprausęs šiltame duše keliasdešimt sekundžių praleidžiu po lediniu vandeniu, kuris, mano laimei, atkeliauja iš gilaus kieme esančio šulinio. Tai duoda tokį energijos užtaisą visai dienai, kad sudėtinga yra nupasakoti to nebandžiusiam žmogui. Pastebėjau, kad sumažėjo ar visiškai neliko slogos, pradėjo silpnėti daugelį metų varginusi pavasarinė alergija“, - grūdinimosi teikiama nauda džiaugiasi gydytojas.

Sveika gyvensena „užkabina“

Gerai žinomą Lietuvoje visuomenininką sveika gyvensena labai „užkabino“, nes nuolat patiriami geri pojūčiai ir gerėjanti gyvenimo kokybė skatino norą visa tai tęsti, nuolat sugalvoti naujus iššūkius sau: „Kaip sakoma populiarioje reklamoje: „Kartą paragavęs negali sustoti“. Jau metai, kaip kiekvieną rytą keliuosi ir 5 km nužingsniuoju pagal šiaurietiško ėjimo techniką. Tai puikus pojūtis, kuris ne tik pakrauna dienai, sumažina nemalonius pojūčius, atsirandančius dėl nuolatinio sėdimo darbo, bet taip pat grūdina, gerina nuotaiką, suteikia laiko pabūti su savo mintimis“.

Žiemos maudynių patirtis
Žiemos maudynių patirtis. Asmeninio archyvo nuotr.

„Stengiuosi susireguliuoti mitybą, tik man su ja sunkiausiai sekasi susitarti. Racione atsirado tikrai daug daržovių, vaisių. Lėtaeigės sulčiaspaudės pagalba mėgaujuosi šviežių vaisių ir uogų sultimis. Tai taip pat puikus dalykas gero ryto pradžiai ir nuostabiai skanu. Labai sumažinau mėsos vartojimą, manau, kad ateityje galėsiu jos visiškai atsisakyti, tačiau tam reikia laiko“, - pabrėždamas, kad siekis gyventi sveikiau yra kelias ir jį kiekvienas einam skirtingai, sako psichiatras.

Suprantama, kad kai kurie pokyčiai vyksta ir A. Verygos namuose: „Anksčiau būdavo labai įprasta su žmona vakare išgerti taurę vyno, tačiau dabar jau keli metai to nebedarom. Alkoholio niekada nebesiūlom ir svečiams. Nors niekada nedraudžiau jo vartoti tiems, kas jį atsiveža ir nori tą daryti. Bet kažkaip savaime nusistovi, kad mūsų namuose jis tampa natūraliai nepageidautinu“. Gydytojas ne iš vieno draugo yra girdėjęs pasakymą, kad atvažiavus pas juos yra labai natūralu švęsti ir linksmintis negeriant. Iš pradžių kai kam tai kėlė diskomfortą, bet dabar to tikrai nebėra. Liko tas pats draugų ratas, su jais Aurelijaus šeima leidžia laiką ir tikrai niekam nenurodinėja kaip reikia elgtis.

Aurelijus pasakoja, kad iki šių pasikeitimų gyveno kaip visi ir per daug negalvojo, buvo svarbesnių reikalų nei rūpinimasis savo sveikata. „Augant įprastinėje aplinkoje matai, kaip įprasta net mokyklines šventes švęsti geriant. To nesibodėdavo net kai kurie mano buvę mokytojai. Artimiausioje aplinkoje mačiau, kaip rūkoma norint nusiraminti ar pailsėti. Matyt, tai paskatino kažką panašaus pabandyti ir mane studijų metu. Nesigailiu dėl viso to, tai yra mokykla, kurią tenka praeiti daugeliui iš mūsų. Tik save galėčiau laikyti galbūt laimingesniu nei daugelis, nes gyvenimas leido tinkamu laiku sutikti idėjinius žmones, mokytojus, kolegas, bendraminčius, kurie užkrėtė sveikos gyvensenos idėjomis“, - džiaugiasi pašnekovas.

Sveikai gyvenant gyvenimo kokybė gerėja

Daugiausiai klausimų aplinkiniams sukelia alkoholio nevartojimas. Daugelis ir šiandien tuo nelabai tiki. „Kai kurie draugai ar kolegos paragindavo švenčių metu: „išgerk, čia niekas nemato, mes niekam nesakysim“. Šiandien tų klausimų kyla vis mažiau. Matyt pakankamai vieša mano veikla mane tam tikra prasme apsaugoja nuo galimo spaudimo“, - su šypsena prisimena pašnekovas. Tačiau Aurelijus pripažįsta, kad daug dažniau nei klausimų susilaukia palaikymo ir tam tikra prasme balto pavydo dėl to, kad gali gyventi nesisvaigindamas. „Džiaugiuosi, kad žmonėms atsiranda poreikis konkuruoti geruose dalykuose, jų siekti, bandyti keistis. Galiu pasakyti labai paprastai: žmonės skeptiškai žiūri ar net bijo to, ko nepažįsta ir nežino. Sveika gyvensena yra ne kančia, o didžiulis malonumas, tik jo nepažįstantys negali to suprasti. To negalima nupasakoti, tai reikia pajausti savo kailiu“, - sako A. Veryga.

Nerūkymo diena
Nerūkymo diena. Asmeninio archyvo nuotr.

Sveika gyvensena pakeitė gydytojo A. Verygos požiūrį į kai kuriuos reiškinius: „Tapau emociškai stabilesnis ir daugeliu atvejų pakantesnis, išmokau ramiau žiūrėti į dalykus, kurių negaliu pakeisti, atsirado daugiau energijos dieną, išnyko mieguistumo priepuoliai, paprastai kankinę po pietų, padidėjo ištvermė. Pirmą kartą gyvenime pabandžiau nubėgti ketvirtį maratono ir tai nesukėlė jokių problemų. Sumažėjo peršalimo ligų, sumažėjo pavasariniai alergijos simptomai. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad pakeitus gyvenseną, gyvenimo kokybė tik gerėja ir tam nereikia daug laiko. Pavyzdžiui, sportavimo duodami privalumai atsirado per pirmas savaites. Kitiems pokyčiams prireikė daugiau laiko, tačiau tikrai ne dešimtmečių, kaip daugelis yra įpratę manyti“, - sveikos gyvensenos teikiamus privalumus vardina psichiatras.

Mada sveikai gyventi daug geresnė už madą rūkyti ir gerti

„Manau, kad susidomėjimas savo sveikata auga. Daliai žmonių sveika gyvensena tampa savotiška mada. Ir tai yra gerai. Tikrai geriau nei mados gerti, rūkyti susitikus draugus ar apsiryti per įprastas kalendorines šventes. Tačiau šalies sveikatos rodikliai rodo, kad tų besirūpinančių savo sveikata vis dar yra mažuma, nes mes vis dar išsiskiriame savo sveikatos problemomis, susijusiomis su gyvensena. Vis dar pagrindine priešlaikinės mirties priežastimi išlieka širdies ir kraujagyslių ligos, jas sparčiai vejasi onkologinės ligos ir iš kitų šalių konteksto iškrentame savo mirčių nuo išorinių priežasčių (mirčių autoįvykiuose, savižudybių, sušalimų ir kt.) statistika. Būtų galima išskirti kelias to priežastis.

Teoriškai žmonės deklaruoja savo norą gyventi sveikai ir nesirgti, tačiau realiame gyvenime jų elgesys nelabai sutampa su deklaruojamais siekiais. Ir to priežastimi gali būti realus elgsenos įtakos sveikatai nesuvokimas, ką paprastai vadiname sveikatos raštingumo stygiumi. Tačiau manau, kad daug svarbesnis nei sveikatos raštingumas yra valstybės rodomas dėmesys ir skiriamos pastangos savo piliečių sveikatai išsaugoti. Jei deklaruojant siekius mažinti sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis ir toliau reklamuojamas alkoholis, greitas maistas, nėra skiriama pakankamai lėšų sveikos gyvensenos ugdymui pradedant šeimos planavimu ir baigiant darbo vietomis, yra labiau rūpinamasi tabako ir alkoholio gamintojų pelnu nei gyventojų sveikata, tai nereikia stebėtis, kad nematome rezultatų. Kaip teisingai sakoma: jei nieko neįdėjai į taupyklę, nereikia tikėtis ką nors iš jos išimti“, - taip valstybės politiką  vertina Aurelijus.

Gydytojo pomėgiai ir laisvalaikis

"Kol šeimoje auga mažamečiai vaikai, tenka dirbti ne viename darbe, kad išlaikyčiau šeimą, tačiau vis tik stengiuosi bent mažą dalį laiko skirti tam, ką labai mėgstu. Labai mėgstu skaityti knygas. Mokykloje buvau savotiškai pamišęs dėl mokslinės fantastikos. Dabar stengiuosi atsirinkti knygas, kurias tikrai malonu ir įdomu skaityti ir kurios ne tik teikia poilsį, bet ir kažkuo praturtina. Labai mėgstu meistrauti. Jei tik turiu galimybę, stengiuosi namų baldus gamintis pats. Patinka viskas, kas susiję su staliaus darbu. Kartais tenka pabūti ir statybininku. Fizinis darbas atpalaiduoja nuo emocinės įtampos, kurios neišvengiamai prisikaupia darbe ir kasdienėje veikloje. Savaitgalį jau kelių metų tradicija yra tapęs draugų šeimų suvažiavimas į pirtį, kuri savotiškai užbaigia savaitę ir leidžia pasikrauti ateinančios savaitės darbams. Tai vieta, kur apsivalai ir fiziškai, ir dvasiškai“, - apie savo pomėgius pasakoja žinomas Lietuvos visuomenininkas.

Straipsnis parengtas vykdant 2013-ųjų – Sveikatingumo metų sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš - už sveiką Lietuvą“,

Sigita Kriaučiūnienė,

www.sveikuoliai.lt.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Meras A. Vaitkus: "Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas – nesvarstytinas klausimas"
Seimo Sveikatos reikalų komitete protokoliniu sprendimu pasiūlyta Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos univ...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų