Ar kada pagalvojote, kaip mūsų ūgis susijęs su mūsų sveikata? Tarkim, su širdies ir kraujagyslių būkle. Ar yra koks skirtumas tarp mažaūgių ir aukštaūgių? Ar kuri nors grupė serga dažniau? Miršta anksčiau? Turi polinkį į specifines ligas?
Ne vienas prieš dvidešimt ar daugiau metų atliktas tyrimas tiesioginės sąsajos niekaip nerado, tačiau laikai keičiasi, kaip ir dinamiškas mokslo pasaulis. Ir štai atliekami tyrimai, pateikiamos išvados, rekomendacijos neša visai kitą žinią. Kokia ji?
Ūgio privalumus išryškinantys ir patvirtinantys testai prasidėjo 2010 metais. Šiuo laikotarpiu nustatyta, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų dažniau miršta mažaūgiai žmonės. 2012 metais sąrašas su širdies ir kraujagyslių sistema susijusių ligų ir būklių, turinčių įtakos trumpesniam mažaūgių gyvenimui, dar prasiplėtė. Nustatyta, kad mažaūgiams būdingesnės koronarinės širdies ligos, tam tikros rūšies insultai, širdies nepakankamumas.
It to būtų negana, žvilgsnis tuo metu nukreiptas ir į kitas organų sistemas. Ir vėl mažaūgių nenaudai. Pasirodo, kad mažaūgiai dažniau serga skrandžio ir burnos vėžiu, lėtine obstrukcine plaučių liga, psichikos, kepenų ligomis. Bet grįžkime prie širdies.
Pasitelkus novatorišką genetinį metodą šiais metais atliktas dar kartą aukštaūgių pranašumą įrodantis testas. Apie jį rašoma medikų ir sveikatos apsaugos specialistų mėgstamame Jungtinės Karalystės žurnale New England Journal of Medicine. Tyrimas neapėmė bendros sveikatos būklės ar įvairių organų sistemų ligų, tačiau orientavosi į vieną iš svarbiausių sistemų ir ilgesnio gyvenimo garantą – širdies ir kraujagyslių sistemą.
Kuo skyrėsi naujausias tyrimas? Prieš tai atlikti tyrimai orientavosi į fizinius didesnio sergamumo įrodymus, epidemiologiją. Naujasis tyrimas pasitelkė genetinius tyrimus ir atliko išsamesnę analizę. Kuo ši metodologija geresnė? Ogi tuo, kad genų deriniai mums yra iš anksto nulemti, individualūs ir sunkiai pakeičiami, priklausomai nuo gyvenimo būdo, įvairių išorinių ir vidinių faktorių. Vadinasi, net jei nerūkote, nevartojate alkoholio, mažai stresuojate, sportuojate, jūsų genetikoje gali būti užkoduotas didesnis polinkis ligoms. Šiuo atveju toks polinkis atrastas būtent mažaūgių genetikoje.
Tyrime dalyvavo 200 tūkst. žmonių. Nustatyta, jog tie žmonės, kurie aukštesni už žemiausiuosius dalyvius 6,35 centimetro ir daugiau, turi 13,5 proc. mažesnę tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Vis dėlto tyrimo organizatoriai siūlo neapsigauti ir negalvoti, jog aukštas ūgis leidžia gyventi bet kaip – rūkyti, vartoti alkoholį, valgyti bet kokį maistą. Ne, tai tik gairės, įvertinančios tai, jog ūgis įtakos mūsų sveikatai išties turi.
Šaltinis:
Nelson C, Hamby S, Saleheen D, et al. Genetically Determined Height and Coronary Artery Disease. New England Journal of Medicine. 2015.