Auksiniai markeriai, arba „aukso sėklos“, prostatai
Prostatos vėžys gydomas dviem būdais: atliekant RP – radikaliąją prostatektomiją arba taikant spindulinę terapiją. Atliekant išorinę spindulinę terapiją, geriausi rezultatai pasiekiami, jei naudojami implantuojami auksiniai markeriai, žymekliai, dar vadinami „aukso sėklomis“. Jie padeda „sekti“ prostatos padėtį kiekvieno spindulinės terapijos seanso metu, tokiu būdu koreguoti švitinimą bei sumažinti sveikųjų audinių pakenkimą.
Paprastai prostatos lokalizacija dubenyje nustatoma pagal dubens kaulus, tačiau prostatos vieta kiekvieno spindulinės terapijos seanso metu kinta, kadangi kiekvienu atveju skirtingu tūriu prisipildo šlapimo pūslė bei storoji žarna. Todėl gydytojui gali būti sudėtinga nustatyti tikslią naviko vietą kiekvieno švitinimo seanso metu. Kai kuriais atvejais, norint išvengti gretimų organų pažeidimų, gali būti naudojamos mažesnės apšvitinimo dozės, bet kur kas parankiau implantuoti aukso sėklas ir taip išvengti galimų spindulinės terapijos gydymo komplikacijų.
Auksiniai markeriai, arba žymekliai (dar kitaip - „aukso sėklos“), gaminami iš 99,99 proc. gryno aukso. Paprastai naudojamos trys 1 x 3 mm arba 1,2 x 3 mm dydžio „aukso sėklos“, kurios įleidžiamos į prostatą labai panašios į biopsiją procedūros metu.
Gydytojas urologas, prieš planuodamas pacientui įleisti „aukso sėklas“, skiria antibiotikus, kaip ir prieš prostatos audinio biopsiją. Prieš šią intervenciją rekomenduotina vartoti žarnyną valančius vaistus, o po implantavimo būtina tęsti antibiotikus dar 4-5 dienas.
Spindulinę terapiją pradedame tik praėjus ne mažiau kaip 2-3 savaitėms nuo markerių implantavimo dienos. Reikia dar paminėti jog „aukso sėklos“ po gydymo saugiai lieka prostatoje ir nesukelia jokių pašalinių reakcijų.
Susiję straipsniai
