Augalų ir žolynų gydomosios savybės: homeopatijos kryžkelės
Rugpjūčio 15 dieną švenčiama Žolinė skatina ne tik prasmingai praleisti savaitgalį, bet ir leidžia pažvelgti į naujo derliaus gėrybių ir įvairių žolynų vertę bei mūsų sveikatai teikiamą naudą. Jų gydomosios savybės patrauklios ir šiuolaikiniams žmonėms, norintiems gydytis ar sveikatą stiprinti natūraliais būdais. Tačiau vaistininkai pastebi, kad natūralaus gydymo sinonimu tapusi homeopatija yra specifinė medicinos preparatų grupė, kuri dažnai iš nežinojimo supainiojama ir su kitais natūraliais preparatais.
Gydymas homeopatiniai preparatais, vienų vadinamais tik placebo efektą turinčiais vaistais, kitų aktyviai naudojamais imunitetui stiprinti, peršalimo, virškinimo ir kitoms ligoms gydyti bei prevencijai, vaistininkų teigimu, populiarėja.
„Akivaizdu, kad homeopatinis gydymas populiarėja. Vis daugiau skirtingų homeopatinių preparatų galime pasiūlyti vaistinėje, besidominčių šiuo gydymosi būdu gretos gausėja. Tiesa, galima išskirti, kad tokios tendencijos labiau stebimos didžiuosiuose miestuose nei mažuose miesteliuose. O dažniau apie juos teiraujasi moterys, ypač besilaukiančios“, - sako „Camelia“ tinklo vaistininkas Arturas Nastaravičius.
Pagrindinė homeopatinių vaistų ypatybė – jų gamybos ir veikimo būdas: „Jie skiriasi nuo cheminių preparatų tiek savo sudėtimi, tiek ir gamybos būdu. Dažniausiai tai augalinės arba neorganinės medžiagos, kurias daug kartų praskiedus (pvz., 10 ar 100 kartų) bei supurčius gaunamas homeopatinis preparatas. O šių vaistų veikimas teoriškai grindžiamas panašiu kaip skiepų veikimo principu, kuomet į organizmą įvedama minimali silpno sukėlėjo dozė, kuri aktyvuoja organizmo gynybines reakcijas. Tiesa, homeopatiniuose preparatuose veikliosios medžiagos kiekis yra minimalus“,– pasakoja vaistininkas.
Vaistininkas taip pat sako pastebintis, kad pacientai, ieškodami natūralių gydymosi būdų ir vaistų, kartais painioja homeopatinius ir fitoterapinius (augalinius) preparatus: „Pagrindinis šių preparatų skirtumas vėlgi – gamybos būdas. Augaliniai vaistai dažniausiai yra gaminami iš džiovintos augalų žaliavos, o homeopatiniams preparatams gaminti naudojamos apdirbtos šviežios augalų dalys“, - pabrėžė A. Nastaravičius.
Rinkoje yra įvairių formų homeopatinių preparatų, pradedant tepalais, tabletėmis, tirpalais ir baigiant žvakutėmis ar net injekcinėmis ampulėmis, skirtų tiek ūminiams, tiek lėtiniams susirgimams gydyti: „Nėra vienareikšmiškai sutariama, ar homeopatija yra veiksminga, kai ūminis susirgimas jau pažengęs, tačiau ligos pradžioje, kaip organizmo neapkraunanti priemonė, homeopatiniai preparatai yra vartotini ir gali būti geras pasirinkimas. Jie taip pat tinkami kai kuriomis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų būklei gerinti ar palaikyti, suaugusiųjų ir vaikų imuninei sistemai stiprinti,“ – apie preparatų naudojimą pasakojo A.Nastaravičius.
Anot jo, svarbiausia, kad tiek gydymas, tiek ligų profilaktika būtų individuali, atitinkanti konkretaus paciento poreikius ir sveikatos būklę: „Tarkime mokytojai, dainininkai, aktoriai ir tie, kurių pagrindinis darbo įrankis – balsas, dažnai renkasi homeopatinius preparatus, tačiau ar tai reiškia, kad jie tinka visiems ir visada? Tiesiog vartojant bet kuriuos vaistus, taip pat ir homeopatinius preparatus, reikėtų neužmiršti pagrindinių racionalaus vaistų vartojimo principų bei visada, net ir norint gydytis jau išbandytais vaistais, būtina pasitarti su gydytoju ir vaistininku”, - reziumavo vaistininkas.
Susiję straipsniai
