Atėnuose – senovės medicinos paroda
Atėnuose atidarytos parodos eksponatai pasakoja, kaip senovės Graikijoje būdavo gydomi ligoniai, atliekamos operacijos, kokius instrumentus naudodavo medikai. Kai kas, beje, tinka ir šiuolaikinei medicinai.
Senovės graikai tikėjo, kad liga – dievų bausmė, tad jiems aukodavo, kad pasveiktų. Aukos – tai marmuro ar molio rankos, kojos, įvairios kitos kūno dalys, net vidaus organai. Toks paprotys neišnyko ir kai kuriose Graikijos provincijose žmonės, dėkodami už išgijimą, lig šiol bažnyčiose kabina sidabro rankas ar širdeles.
Nors senovės graikai tikėjo, kad sergant negalima vilkėti juodų drabužių, kryžiuoti kojų, valgyti svogūnų, česnakų ar net gaidžio mėsos, jų indėlis į šiuolaikinę mediciną milžiniškas. Jau tada chirurgai naudodavo skalpelius, kateterius, zondus, žnyples, tik tuomet mediko žirklės buvo panašesnės į sodo įrankį, o adatos žaizdoms siūti buvo gaminamos iš storos geležies. Kadangi tuo metu nebuvo skausmą malšinančių vaistų, pacientui padėdavo opijus ar mandragora, kurių padauginus viskas galėjo baigtis liūdnai.
Senovės graikai sugalvojo karšto vandens pūsles, tik tuomet jos būdavo daromos iš molio ir pritaikytos prie kūno dalies, kurią reikia šildyti. Į jas būdavo pilamas šaltas vanduo, jeigu reikėdavo atšaldyti.
Gydomosios žolės, kuriomis gydė senovės graikai, – vaistai iki šiol.
Senovės Graikijos odontologai naudojo tai, ką dabar vadiname tilteliu, – dantys būdavo tvirtinami aukso viela. Taip pat dantis dengdavo kažkuo panašiu į aukso protezus.
Jolanta Paškevičiūtė,
Susiję straipsniai
