Aštrus žvilgsnis į Alzheimerio ligą padės parinkti vaistus
Žurnale „Nature“ publikuota studija apie tai, kaip Didžiosios Britanijos mokslininkai pirmą kartą istorijoje išgavo aiškius nenormalių baltymų sankaupų, aptinkamų smegenyse Alzheimerio ligos metu, vaizdus, – rašo bbc.com.
„Mūsų darbo rezultatas pradės naują erą neurodegeneracinių ligų gydyme“, – komentavo tyrėjų komanda iš The MRC Laboratory of Molecular Biology. Dabar turėtų būti lengviau pritaikyti vaistus siekiant sustabdyti smegenų ląstelių žūtį.
Mokslininkai ištyrė 74 metų paciento, mirusio nuo Alzheimerio ligos, smegenis: rastos senilinės plokštelės kartu su neurofibriliniais tinkleliais, sudaryti iš fosforilinto tau baltymo. Tai yra pagrindiniai histologiniai radiniai sergant Alzheimerio liga – kuo labiau išplitę šie pakitimai, tuo sunkesni ligos simptomai.
Alzheimerio ligos atsiradimui ir vystymuisi turi įtakos genetiniai faktoriai (tikslinga žinoti, ar vienam iš giminių senatvėje nebuvo pastebima susilpnėjusi atmintis), patirta galvos trauma, egzogeninė intoksikacija aliuminiu. Šia liga dažniau serga žemesnio išsilavinimo asmenys, moterys dažniau nei vyrai, vyresnio amžiaus žmonių tikimybė susirgti šia liga taip pat yra didesnė. Taip pat gydytojams jau seniai žinoma ligos patogenezė, tačiau jos procesai iki šiol dar nebuvo taip akivaizdžiai „pamatyti“: naujuoju mikroskopu padaryta tūkstančiai didelės raiškos tau baltymo, išsidėsčiusio paciento smegenų audinyje, nuotraukų. Žinoma, gauti vaizdai neteikia daug informacijos neišlavintai akiai, tačiau patyrę mokslininkai teigia, kad jiems šis atradimas atrodo vienas iš svarbiausių kovoje su demencija.
Alzheimerio liga visada progresuoja, pacientas miršta gilios demencijos stadijoje nuo išsivysčiusių infekcijų. Dabartinis gydymas gali tik pristabdyti ligos progresavimą, atitolinti slaugos būtinybę. Pastangos vaistais visiškai išgydyti Alzheimerio ligą vis patiria nesėkmę: juk sunku pritaikyti medikamentą, kai nežinoma, kokią tikslią cheminę struktūrą jis turi paveikti. „Tai lyg šaudymas tamsoje – yra šansų į ką nors pataikyti, bet būtų daug lengviau, jei žinotume, į ką taikytis. Tad ši naujiena itin jaudinanti: ji pradės naują erą šios ligos gydymo srityje“, – komentavo mokslininkai.
Taigi dar laukia kitas žingsnis – išstudijuoti neurodegeneracinių procesų mechanizmus, tačiau jau gauti rezultatai jau pagelbės kuriant naujus gydymo metodus.
Susiję straipsniai
