Pažangus gydymas padėjo įveikti sunkią atopinio dermatito formą

„Vis liečiu ir liečiu savo odą negalėdama patikėti, kad ji mano... niekada neturėjau tokios gražios odos“, – atvirai pasakoja Kauno klinikų pacientė Ieva, nuo gimimo gyvenusi su sunkia atopinio dermatito forma. Šiandien moteris džiaugiasi iš esmės pasikeitusia gyvenimo kokybe – po ilgų metų ieškojimų Kauno klinikose jai pritaikytas pažangus imuninį atsaką koreguojantis gydymas ir pasiekti puikūs rezultatai.

Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema ar neurodermitu, yra lėtinė uždegiminė liga, kurios pagrindiniai simptomai pasireiškia odoje: niežtintis išbėrimas, sausumas, šerpetojimas, paraudimas. Tačiau šiandien ši liga vertinama ne vien kaip odos problema – vis dažniau ji apibūdinama kaip sisteminė viso organizmo būklė, susijusi su imuninės sistemos sutrikimais.

“Ligos kilmė – sudėtingas genetinių, aplinkos ir imuninių veiksnių derinys. Vienos priežasties nėra – ją gali išprovokuoti tiek stresas, tiek oro sąlygos, alergenai, cheminiai dirgikliai ar net sezonų kaita. Todėl ir simptomai kiekvienu atveju pasireiškia skirtingai: vieniems – vaikystėje, kitiems – suaugus”, – aiškina Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė prof. Brigita Gradauskienė.

Ne išimtis ir Ievos atvejis – simptomai jai pasireiškė jau pirmaisiais mėnesiais po gimimo. Kūdikystėje tėvai net bandė siūti pižamų rankoves, kad mažylė miegodama nesusikasytų žaizdotos odos. Iki penkerių metų galėjo valgyti tik kelis produktus – duoną, kopūstus ir kefyrą. „Draugų gimtadieniuose negalėdavau valgyti saldumynų, mama pati kepdavo pyragą, kurį galėčiau valgyti“, – prisimena ji.

Mokykloje – nauji iššūkiai. Mergaitė kompleksuodavo dėl žaizdų matomose kūno vietose, o paauglystėje, nors galėjo valgyti daugiau maisto produktų, išryškėjo stipri reakcija į įkvepiamus alergenus. „Nevalgyti tam tikrų produktų jau buvau pratusi, o dėl įkvepiamų alergenų vėl turėjo keistis įpročiai – negalėjau važiuoti į sodybą, kai žydėjo beržai, teko atsisakyti pūkinių patalų“, – sako ji.

Per kelis dešimtmečius išbandyta daugybė gydymo būdų: nuo gydytojų paskirtų kremų, šviesos ir druskos terapijos iki specifinės alergenų imunoterapijos (pasireiškus ir kvėpavimo takų alergijai). Tačiau simptomus mažinančio poveikio pavykdavo pasiekti tik trumpam.

Ieva kreipėsi į Kauno klinikas pas prof. B. Gradauskiene dėl sunkaus atopinio dermatito, kurio simptomai išplito odoje, labai varginantis odos niežėjimas stipriai blogino gyvenimo kokybę.

„Oda būdavo tokia, kad atrodydavo – kas savaitę neriuosi iš savęs kaip gyvatė“, – sako pacientė. Tepamieji medikamentai padėdavo, tačiau jų negalima naudoti nuolat. Geriamieji vaistai dažniausiai būdavo neveiksmingi arba keldavo nepageidaujamų pojūčių.

Literatūros duomenimis, sunkių atopinio dermatito formų paplitimas siekia nuo 0,3 iki 3 proc. Šiais atvejais nepakanka vien vietinio poveikio priemonių – reikalingas sisteminis gydymas, apimantis viso organizmo imuninės sistemos reguliavimą. Nors tradiciškai buvo taikomi sisteminiai gliukokortikoidai ar imunosupresantai (ypač ligos paūmėjimų metu), šių vaistų vartojimą dažnai riboja šalutiniai poveikiai, ribotas efektyvumas ar kontraindikacijos.

„Mūsų pacientei Ievai taip pat buvo pasireiškę nepageidaujami sisteminio gydymo poveikiai – tai dar labiau ribojo gydymo galimybes“, – pasakoja prof. B. Gradauskienė.

Išbandžius įvairius gydymo metodus, Ievai Kauno klinikose pasiūlytas vienas naujausių sisteminių gydymo būdų – geriamasis Janus kinazės inhibitorius, padedantis efektyviai valdyti uždegiminį procesą odoje. Šie vaistai veikia ląstelės viduje, slopindami specifinius fermentus, atsakingus už uždegimo signalų perdavimą, todėl sumažėja odos paraudimas, niežulys, šerpetojimas ir kiti ligos simptomai.

„Tai naujos kartos gydymas, kuris ypač tinka pacientams, sergantiems sunkiomis atopinio dermatito formomis ir kuriems įprasti vietiniai ar sisteminiai preparatai nėra veiksmingi. Galimybė vartoti vaistus geriamąja forma palengvina gydymą ir padidina jo prieinamumą“, – teigia prof. B. Gradauskienė.

Profesorė pažymi, kad gydymo planas turi būti individualus – tai reiškia ne tik vaistų parinkimą, bet ir bendrą ligos valdymą: gyvenimo būdo korekciją, odos priežiūrą, alergenų ir kitų žalingų aplinkos veiksnių vengimą. Tik visapusiškas požiūris leidžia pasiekti ilgalaikių rezultatų.

Jau po pirmojo mėnesio moteris pastebėjo pokyčius: „Paliečiau savo veidą ir negalėjau patikėti, kad tai mano oda.“ Ji taip pat pabrėžia, koks palengvėjimas nejausti niežulio – nuolatinio ligos palydovo.

Prof. B. Gradauskienė teigia, kad ilgą laiką vyravo klaidinga nuostata, jog su atopiniu dermatitu reikia tiesiog susigyventi. “Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad ligos poveikis emocinei sveikatai gali būti net didesnis nei fizinis diskomfortas, kylantis dėl odos pažeidimų. Niežulys, nuolatinis diskomfortas, nepasitikėjimas savimi, socialinė izoliacija – visa tai ypač išryškėja sunkiais, gydymui atspariais atvejais”, – sako profesorė.

„Visada tikėjau, kad medicina juda į priekį. Esu labai dėkinga prof. B. Gradauskienei ir visam personalui. Kitiems linkiu nebijoti kreiptis, kalbėtis, ieškoti sprendimų ir nepasiduoti“, – sako ji.

Liepos 8-ąją minima Tarptautinė alergijos diena – proga atkreipti dėmesį į visame pasaulyje dažnėjančias alergines ligas ir jų poveikį gyvenimo kokybei. Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikoje kasmet konsultuojama ir gydoma daugiau nei 6 tūkst. pacientų, sergančių įvairiomis alerginėmis ir imuninėmis ligomis, iš jų – apie 300 pacientų, sergančių įvairiomis atopinio dermatito formomis – nuo lengvų iki itin sunkių. Priklausomai nuo ligos sunkumo, pacientams taikomi individualizuoti gydymo metodai: nuo vietinių preparatų iki sisteminio ar biologinio gydymo.

Kauno klinikose sudarytos visos galimybės šiuolaikiniam alerginių ir imuninių ligų ištyrimui – nuo pažangios diagnostikos iki kompleksinio gydymo. Čia sukaupta ilgametė patirtis taikant moderniausius, imuninį atsaką koreguojančius gydymo metodus, leidžiančius efektyviai padėti net sunkiausiais atvejais.